🦋 Esparcetinis marguolis (lot. Zygaena loti, sin. Zygaena achilleae, angl. Slender Scotch Burnet, vok. Beilfleck-Widderchen, Beilfleckwidderchen) – marguolių (lot. Zygaenidae) šeimos drugys (lot. Lepidoptera), kurį 1775 m. atrado ir aprašė Maiklas Denis ir Ignas Šifermiuleris (Denis & Schiffermüller).
Į Lietuvos raudonąją knygą esparcetinis marguolis įrašytas 1989 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirtas 1 (E) kategorijai. Kiek vėliau, nuo 2003 m., esparcetinis marguolis priskirtas 2 (V) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, esparcetinis marguolis priskirtas EN kategorijai. Iki šiol, esparcetinis marguolis saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Esparcetinio marguolio kūnas 25-35 mm ilgio.
Esparcetinių marguolių sparnai tamsiai mėlyni su ryškiomis raudonomis dėmėmis, kiek permatomi. Raudoni taškai priekinio sparno viršutinėje pusėje dažnai susilieja. Drugiai skraido lėtai ir dažniausiai tupia pavieniui arba po kelis ant įvairių graižažiedžių augalų žiedų. Šie drugiai gyvena smiltpievėse, smėlynų pievose, apleistuose karjeruose, pušynų aikštelėse bei paupių šlaituose. Skraido nuo liepos pradžios iki rugpjūčio pradžios.
Vikšrai yra žalsvi, apaugę baltais šereliais, su dviguba juodų taškelių linija, po kuria eina geltonų dėmelių eilė. Jie minta paprastaisiais garždeniais, dvispalviais raženiais, esparcetais ir kulkšnėmis. Po žiemos vystymąsi baigia gegužės mėnesį ir virsta lėliukėmis verpsto formos kokonuose, kurie pritvirtinami ant mitybinių augalų stiebelių.
Esparcetinio marguolio populiacijos yra negausios. Per dieną stebima nuo kelių iki keliasdešimties individų. Pastaruoju metu populiacijų gausumas mažėja dėl spartaus atvirų buveinių nykimo arba jų sunaikinimo.
Esparcetinis marguolis yra retas drugys, kurio paplitimas apima pietines ir centrines Europos dalis. Lietuvoje šios rūšies individai aptinkami retai ir yra saugomi dėl buveinių nykimo.
Rūšis paplitusi Pietų ir Centrinėje Europoje, taip pat europinėje Rusijos dalyje. Lietuvoje žinomos nedidelės populiacijos, daugiausia Pietų Lietuvoje, o šiauriausios radavietės yra Kauno ir Jonavos rajonuose. Pagal literatūros duomenis, prieš kelis dešimtmečius individai buvo užregistruoti ir Vilniaus rajone. Lietuvoje esparcetinis marguolis aptinkamas šiaurinėje rūšies arealo riboje.
Pagrindinės grėsmės yra sauspievių užžėlimas krūmais ir medžiais, atvirų buveinių užsodinimas mišku. Dėl to populiacijos tampa fragmentiškos ir izoliuotos. Siekiant apsaugoti šios rūšies populiacijas, būtina įgyvendinti gamtotvarkos priemones: periodiškai iškirsti sumedėjusią augaliją, šienauti pievas arba vykdyti ekstensyvų ganymą, taip pat skatinti degradavusių pievų buveinių atkūrimą.
UICN kategorija: EN – grėsmingos būklės (liet. EN) taksonai
Buvusi kategorija: 2 (V) - pažeidžiamos rūšys, kurių populiacijų skaičius ir individų gausumas populiacijose sparčiai mažėja
