🦋 Didysis auksinukas (lot. Lycaena dispar, angl. Large Copper, vok. Große Feuerfalter ) – melsvių (lot. Lycaenidae) šeimos drugys (lot. Lepidoptera), kurį 1802 m. atrado ir aprašė Hardis Havorfas (Haworth).

Į Lietuvos raudonąją knygą didysis auksinukas įrašytas 2000 m. ir nuo 2000 m. buvo priskirtas 4 (I) kategorijai. Kiek vėliau, nuo 2003 m., didysis auksinukas priskirtas 3 (R) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, didysis auksinukas priskirtas NT kategorijai. Iki šiol, didysis auksinukas saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Didžiojo auksinuko sparnai išsiskiria ryškiu lytiniu dimorfizmu. Patinų sparnai yra auksiškai geltoni su tamsiais pakraščiais ir mažomis dėmelėmis, o patelių sparnai oranžiškai raudoni su ryškiomis tamsiomis juostomis ir dėmėmis. Sparnų apačia abiejų lyčių yra gelsvai rusva su baltai apvestais juodais taškais, o užpakaliniai sparnai – pilkai melsvi. Toks sparnų apatinės pusės raštas padeda atskirti šią rūšį nuo kitų auksinukų.
Didieji auksinukai skraido birželio–rugpjūčio mėn., per metus paprastai išsivysto viena, kartais dvi kartos. Kiaušinėliai dedami ant mitybinių augalų, tokių kaip vandeninės rūgštynės, rūgštynės gudažolės ir kt. Vikšrai žalsvi, jauni skeletuoja lapus, o vyresni graužia angas. Jie žiemoja, o pavasarį virsta lėliukėmis ant ar šalia mitybinių augalų.
Rūšis gyvena drėgnose pievose, paežerėse, paupiuose, pamiškėse, prie melioracijos kanalų ir kitose žolinių augalų buveinėse, didieji auksinukai yra puikūs keliautojai ir suaugę dažnai nukeliauja toli nuo savo veisimosi vietų. Dėl šios priežasties jie dažnai pastebimi netikėtose vietose, o jų ryški spalva patraukia gamtos stebėtojų dėmesį. Populiacijos gausumas svyruoja, ir net įprastose buveinėse drugiai ne visada aptinkami kasmet.
Didysis auksinukas yra plačiai paplitęs Palearktikos regiono drugys, aptinkamas visoje Europoje (išskyrus Portugaliją, Airiją ir Norvegijos bei Rusijos šiaurės vakarus) ir Azijoje iki pat Korėjos. Lietuvoje tai plačiai paplitusi rūšis, kuri aptinkama visoje šalies teritorijoje.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Didžiausios grėsmės šiam drugiu kyla dėl buveinių pokyčių – užaugimo medžiais ar krūmais, drėgmės režimo sutrikimų. Siekiant išsaugoti šią rūšį, svarbu išlaikyti atviras ir tinkamas buveines, taikant gamtotvarkos priemones.
UICN kategorija: NT – arti grėsmės esantys (liet. NT) taksonai