🦋 Rudmargė hesperija (lot. Carterocephalus palaemon, angl. Arctic Skipper, Chequered Skipper, Arctic Skipperling, Checkered Skipper, Chequered Skipper Butterfly) – storgalviukų (lot. Hesperiidae) šeimos drugys (lot. Lepidoptera), kurią 1771 m. atrado ir aprašė Petras Palasas (Pallas).
Į Lietuvos raudonąją knygą rudmargė hesperija įrašyta 2000 m. ir nuo 2000 m. buvo priskirta 3 (R) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, rudmargė hesperija priskirta NT kategorijai. Iki šiol, rudmargė hesperija saugoma ir yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Šis nedidelis drugys, kurio išskleistų sparnų ilgis siekia 26–28 mm, turi nežymų lytinį dimorfizmą. Viršutinė sparnų pusė yra tamsiai ruda su tamsiai geltonų dėmių raštu. Priekinio sparno apačia šviesiai rusva su rudomis dėmėmis, o užpakaliniai sparnai gelsvai rudi su šviesiomis dėmėmis. Drugiai aktyviausi gegužės ir birželio mėnesiais. Juos dažnai galima pamatyti pievose, kur jie lanko įvairių augalų žiedus, taip pat tupinčius ant drėgnos žemės ar organinių atliekų. Per metus rudmargė hesperija išvysto vieną generaciją.
Kiaušinėliai dedami ant mitybinių augalų, tokių kaip lendrūnai, šunažolės, melvenės, strugės. Vikšrai gyvena susuktame mitybinio augalo lape ir žiemoja vikšro stadijoje. Pavasarį virsta lėliukėmis, esančiomis paklotėje tarp senų lapų.
Rudmargė hesperija dažniausiai aptinkama drėgnose ir gerai įšylančiose pamiškių, paupių pievose, taip pat miško keliukų pakraščiuose. Lietuvoje šios rūšies populiacija nėra nuodugniai tyrinėta, tačiau žinoma, kad ji suskaidyta į atskiras mažas grupes, kuriose aptinkama pavienių individų. Dėl buveinių pokyčių, tokių kaip per didelis augmenijos sužėlimo ar apšvietimo ir drėgmės režimų kitimas, populiacijų dydis ir stabilumas gali mažėti.
Rudmargė hesperija yra Holarktikos regiono rūšis, kuri natūraliai paplitusi Europoje, vidutinio klimato zonose Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje ši rūšis aptinkama visoje šalies teritorijoje, tačiau daugiausia radaviečių yra Vakarų ir Vidurio Lietuvoje.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Siekiant apsaugoti šią rūšį, būtina taikyti gamtotvarkos priemones, išsaugant tinkamas buveines ir jų būklę. Tinkama pievų priežiūra, įskaitant šviesos ir drėgmės režimų palaikymą, gali padėti užtikrinti rudmargės hesperijos išlikimą Lietuvoje.
UICN kategorija: NT – arti grėsmės esantys (liet. NT) taksonai
