Svetainės pritaikymo įrankiai

IUCN kategorija - VU - pažeidžiami taksonai

Buvusi kategorija: 3 (R) - retos rūšys, kurių populiacijų mažai dėl jų biologinių ypatybių

🐝 Baltijos šilkabitė (lot. Colletes caspicus, sin. Colletes balticus ) – šilkabičių (lot. Colletidae) šeimos plėviasparnis (lot. Hymenoptera), kurią 1874 m. atrado ir aprašė Ferdinandas Moravicas (Morawitz).

Baltijos šilkabitė (lot. Colletes caspicus)
Baltijos šilkabitė (lot. Colletes caspicus) / Nuotr. Eduardas Budrys / CC BY-NC 4.0

Į Lietuvos raudonąją knygą baltijos šilkabitė įrašyta 2000 m. ir nuo 2000 m. buvo priskirta 3 (R) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, baltijos šilkabitė priskirta VU kategorijai. Iki šiol, baltijos šilkabitė saugoma ir yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Ši bitė yra nedidelė, mažesnė už medunešę, o pilvelis išsiskiria ryškiais šviesiais raiščiais. Baltijos šilkabitė gyvena smėlingose buveinėse, kur išrausia urvelius ir juose įrengia narvelius, kuriuose vystosi lervos. Kiekviename narvelyje yra maistingos žiedadulkių ir nektaro tešlos, į kurią bitė padeda kiaušinį. Lervos narveliuose peržiemoja ir suauga kitą vasarą. Patinai pradeda skraidyti birželio pabaigoje, o patelės pasirodo liepos mėnesį.

Baltijos šilkabitės narveliai, kuriuose auga lervos, išsiskiria unikaliu dizainu, primenančiu celofaną. Tai puikus natūralaus inžinerinio sprendimo pavyzdys, užtikrinantis apsaugą ir tinkamas vystymosi sąlygas lervoms, net esant atšiaurioms aplinkos sąlygoms.

🐾  Maloniai prašome informuoti apie galimai pastebėtą rūšį, nurodant tikslią radimo vietą bei datą el. paštu: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.. Tik nepamirškite prisegti nuotraukų ar video, jų labai laukiame, iš anksto dėkojame ir nuostabios gamtos! 🐾

Lietuvoje šilkabitės buveinės apsiriboja atviromis Baltijos pajūrio vietomis, tokiomis kaip pilkosios kopos ir palvės. Bitės renka žiedadulkes nuo įvairių augalų, tarp jų austėjos, šilokų ir barkūnų.

Baltijos šilkabitės populiacijos gausumas yra nedidelis, dažniausiai stebimi pavieniai individai. Tinkamose kopų vietovėse per 500 m ruožą aptinkama iki 16 vabzdžių.

Baltijos šilkabitė paplitusi Centrinės ir Rytų Europos pietinėse dalyse, Užkaukazėje, Irane, Centrinėje Azijoje bei Kinijoje, siekiant Vidinę Mongoliją. Jos paplitimas yra fragmentiškas, o Lietuvoje aptinkama tik Baltijos pajūryje, Kuršių nerijoje, ties Juodkrante ir Pervalka.

Pagrindinės grėsmės šiai rūšiai kyla dėl tinkamų buveinių nykimo. Jas veikia pilkųjų kopų erozijos prevencijos priemonės, kopų apželdinimas miškais, natūralus sukcesinis jų apaugimas medžiais, gaisrų slopinimas bei jų stygius kalnapušių sąžalynuose. Norint išsaugoti šias bites, svarbu išlaikyti natūralias atviras kopų buveines.

IUCN kategorija - VU - pažeidžiami taksonai

UICN kategorija: VU - pažeidžiami taksonai


Buvusi kategorija: 3 (R) - retos rūšys, kurių populiacijų mažai dėl jų biologinių ypatybių

Buvusi kategorija: 3 (R) - retos rūšys, kurių populiacijų mažai dėl jų biologinių ypatybių

 Laukinių gyvūnų pagalba ir priegoba