🐞 Purpurinis plokščiavabalis (lot. Cucujus cinnaberinus, vok. Scharlachkäfer, Scharlachroter Plattkäfer) – plokščiavabalių (lot. Cucujidae) šeimos vabalas (lot. Coleoptera), kurį 1763 m. atrado ir aprašė Antonijus Skapoli (Scopoli).
Į Lietuvos raudonąją knygą purpurinis plokščiavabalis įrašytas 2003 m. ir nuo 2003 m. buvo priskirtas 2 (V) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, purpurinis plokščiavabalis priskirtas EN kategorijai. Iki šiol, purpurinis plokščiavabalis saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Šis vabalas yra plokščias, juodos spalvos, o jo galva, prieškrūtinis ir antsparniai yra ryškiai raudoni. Jo ilgis siekia 11–15 milimetrų. Kūno paviršius yra skirtingo faktūriškumo: galva ir priešnugarėlė yra smulkiai taškuoti ir blizgantys, o antsparniai matiniai. Vabalai gyvena po nudžiūvusių arba džiūstančių lapuočių, tokių kaip guobų, ąžuolų, tuopų ir alksnių, žieve, rečiau aptinkami po eglių žieve.
Purpurinio plokščiavabalio lervos yra plėšrios ir minta po žieve gyvenančių vabzdžių lervomis. Jų vystymasis trunka dvejus metus. Suaugę vabalai rugpjūtį–rugsėjį išsirita, tačiau žiemoti lieka po medžių žieve, kartu su pirmųjų metų lervomis. Suaugę vabzdžiai aktyvūs gegužės–birželio mėn., kuomet juos galima pastebėti ant medžių kamienų ar rąstų.
Purpurinio plokščiavabalio lervos yra naudingos miškų ekosistemai, nes reguliuoja po žieve gyvenančių vabzdžių populiacijas, o tuo pačiu prisideda prie natūralaus medienos irimo proceso.
Purpurinis plokščiavabalis paplitęs Europoje nuo Pirėnų ir Apeninų pusiasalių iki Skandinavijos. Šiaurėje jo arealo riba siekia Norvegiją, Švediją ir Suomiją, o rytuose tęsiasi per Šiaurės Vakarų bei Vidurio Rusiją ir Ukrainą. Lietuvoje ši rūšis yra reta ir daugiausia aptinkama Pietryčių bei Vidurio Lietuvoje, didžiausios populiacijos žinomos Kamšos miške ir Jiesios upės slėnyje, o Šiaurės Lietuvoje vienintelė radavietė yra Biržų girioje.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Šios rūšies populiacijoms Lietuvoje gresia buveinių kokybės blogėjimas ir fragmentacija, taip pat izoliacija, kurią sukelia intensyvi miškininkystė, sausuolių šalinimas ir sanitariniai kirtimai. Norint apsaugoti purpurinį plokščiavabalį, būtina jo gyvenamosiose vietose palikti džiūstančius ar nudžiūvusius medžius. Taip pat svarbu, kad buveinėse būtų išlaikoma dalis nuvirtusių medžių ar didelių nulūžusių šakų.
UICN kategorija: EN – grėsmingos būklės (liet. EN) taksonai
Buvusi kategorija: 2 (V) - pažeidžiamos rūšys, kurių populiacijų skaičius ir individų gausumas populiacijose sparčiai mažėja
