Saugomi ir reti vabzdžiai Lietuvoje

🐝 Sieninė gaurabitė (lot. Anthophora plagiata, vok. Gemäuer-Pelzbiene) – bičių (lot. Apidae) šeimos plėviasparnis (lot. Hymenoptera), kurią 1806 m. atrado ir aprašė Viljamas Ilgeras (Illiger).

Į Lietuvos raudonąją knygą sieninė gaurabitė įrašyta 1989 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirta 2 (V) kategorijai. Kiek vėliau, nuo 2000 m., sieninė gaurabitė priskirta 3 (R) kategorijai, o nuo 2003 m. – 2 (V) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, sieninė gaurabitė priskirta EN kategorijai. Iki šiol, sieninė gaurabitė saugoma ir yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Sieninė gaurabitė – kresna bitė, kurios kūno dydis ir forma primena mažą kamanę. Patelės yra juodos, su rausvai rudu pilvelio galu, o patinai pilkšvai rusvi. Jos gyvena kolonijomis, tačiau kiekviena patelė molyje išgremžia atskirą urvelį. Įėjimą į lizdą gali sudaryti molinis, žemyn nulenktas vamzdelis. Urvelio gale bitės įrengia narvelius, pripildo juos žiedadulkių ir padeda po kiaušinį.

Vystymasis vyksta narveliuose, kur lervos minta žiedadulkėmis ir žiemoja. Suaugusios bitės išsirita kitų metų vasaros pradžioje, patinai pradeda skraidyti birželį, o patelės stebimos liepą.

Ši rūšis yra stenotopinė ir gyvena stačiuose erozijos ardomuose molio ar priemolio skardžiuose. Kartais ji įsikuria moliniuose pastatuose ar molio karjeruose. Žiedadulkes renka iš agurklinių, ankštinių ir lūpažiedžių augalų.

Sieninė gaurabitė yra labai reta, formuojanti fragmentiškas ir trumpalaikes kolonijas. Paprastai stebimi pavieniai individai, o net tinkamose buveinėse kolonijose retai aptinkama daugiau nei 5 patelės vienu metu.

Sieninė gaurabitė paplitusi Europoje (šiaurėje siekia Švediją), Kaukazo, Turkijos ir Šiaurės Afrikos kalnuose. Vakarų ir Šiaurės Europoje rūšies arealas yra fragmentiškas, o Belgijoje, Nyderlanduose, Slovėnijoje ir Suomijoje ji laikoma išnykusia. Lietuvoje šios bitės buvo stebėtos įvairiose vietose, nuo Lazdijų ir Vilniaus iki Skuodo rajono. Tačiau pakartotinė paieška ankstesnėse kolonijų vietose, pavyzdžiui, Birštono savivaldybėje ir Radviliškio rajone, nedavė rezultatų, todėl tikėtina, kad šios bičių kolonijos, pasikeitus sąlygoms, greitai išnyksta.

Pagrindinė grėsmė šiai rūšiai yra buveinių pokyčiai, kurie blogina gyvenimo sąlygas. Tokią įtaką daro erozijos prevencija, sukcesijos metu vykstantis skardžių apaugimas augalija, eroduojančių molingų šlaitų apželdinimas, drėbtinių pastatų griovimas ar nykimas ir molio karjerų rekultivacija. Sieninei gaurabitei būtina išsaugoti natūralias ir dirbtines molingas buveines, kurios būtų tinkamos lizdų kūrimui.

UICN kategorija: EN – grėsmingos būklės (liet. EN) taksonai