🐝 Stepinė kamanė (lot. Bombus pomorum, angl. Apple Humble-Bee, Apple Bumblebee, vok. Obsthummel) – bičių (lot. Apidae) šeimos plėviasparnis (lot. Hymenoptera), kurią 1805 m. atrado ir aprašė Francas Panceris (Panzer).
Į Lietuvos raudonąją knygą stepinė kamanė įrašyta 1976 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirta 2 (V) kategorijai. Kiek vėliau, nuo 2000 m., stepinė kamanė priskirta 3 (R) kategorijai. Iš Lietuvos raudonosios knygos stepinė kamanė buvo išbraukta 2019 metais.
Stepinės kamanės motinėlė 20–22 mm, darbininkė apie 14 mm, patinėlis 15 mm dydžio. Krūtinėlė padengta juodais ar juodai rusvais plaukeliais, neretai, ypač pas patinėlius, su geltonų, pilkų ar rausvų plaukelių priemaiša priekyje. 3–6 nugarėlės segmentai padengti oranžiniais (patinėlių) arba raudonais (patelių) plaukeliais.
Stepinės kamanės gyvena sausose natūraliose ar sulaukėjusiose kultūrinėse pievose, ypač kalvų šlaituose. Lizdus jos įsirengia po žeme, kartais naudodamos pelių urvus, kurie gali būti gana gilūs. Šių kamanių šeimos dydis siekia iki 50–70 individų. Žiemoja tik apvaisintos patelės.
Peržiemojusios patelės pavasarį pasirodo vėlai, gegužės antroje pusėje, o patinai ir darbininkės būna pastebimi nuo liepos pabaigos iki rudens. Kamanės lankosi įvairių augalų žieduose, tačiau labiausiai mėgsta ežeininių šeimos augalus, tokius kaip vaistinės godos, paprastosios ežeinės ir raudonieji dobilai. Šių augalų nektaras yra jų pagrindinis maisto šaltinis.
Kalvarijos apylinkėse (Marijampolės rajone) buvo užfiksuota apie 20 stepinių kamanių individų, o kitose vietose jos aptinkamos tik pavieniui. Manoma, kad šiuo metu jos vis dar gyvena vakarinėje Lietuvos dalyje – nuo Kalvarijos iki Vištyčio ežero.
Stepinė kamanė yra rūšis, paplitusi Europoje nuo Ispanijos iki Pietų Uralo ir nuo Albanijos iki Pietų Švedijos, Latvijos bei Vakarų Rusijos, taip pat Turkijoje. Lietuvoje ji pirmą kartą buvo aptikta tarp 1935 ir 1939 m. prie Augustavo ir Naujadvario (Panevėžio rajone). Kolekcionierius V. Straševičius surinko daugiau nei 20 individų kolekciją, kuri saugoma Panevėžio kraštotyros muziejuje. Vėliau stepinė kamanė buvo rasta prie Obelijos ežero (Alytaus rajonas, 1980 m.), Seirijų (Lazdijų rajonas, 1986 m.) ir keliose vietose tarp Kalvarijos bei Lietuvos ir Lenkijos sienos (Marijampolės rajonas, 1999–2000 m.).
Rūšies populiacijoms grėsmę kelia jų veisimosi ir mitybos vietų kaita, kurią lemia pievų apsodinimas mišku ar jų savaiminis apaugimas medžiais ir krūmais. Intensyvios žemdirbystės regionuose kamanėms gali trūkti maisto, o tai silpnina šeimas ir mažina palikuonių skaičių. Siekiant apsaugoti šią rūšį, svarbu iš tinkamų buveinių šalinti jaunus medžius ir krūmus bei pievas ekstensyviai ganyti. Mitybos sąlygas galima pagerinti auginant raudonuosius dobilus, kurie yra svarbus šių kamanių nektaro šaltinis.
