🐝 Ilganosė smėliabitė (lot. Andrena nasuta, vok. Ochsenzungen-Sandbiene) – smėliabičių (lot. Andrenidae) šeimos plėviasparnis (lot. Hymenoptera), kurią 1863 m. atrado ir aprašė Juozapas Etjenas Žiro (Giraud).
Į Lietuvos raudonąją knygą ilganosė smėliabitė įrašyta 1989 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirta 2 (V) kategorijai. Kiek vėliau, nuo 2000 m., ilganosė smėliabitė priskirta 3 (R) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, ilganosė smėliabitė priskirta EN kategorijai. Iki šiol, ilganosė smėliabitė saugoma ir yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Ilganosė smėliabitė yra vidutinio dydžio, juosvos spalvos bitė, išsiskirianti pailgėjusia apatine galvos dalimi, kuri padeda ją atskirti nuo kitų smėliabičių. Bitės gyvena pavieniui – kiekviena patelė žemėje išsirausia urvelį, kur formuoja šonines kameras, vadinamas narveliais. Šie narveliai padengiami skystu vašku. Patelė kiekviename narvelyje suformuoja žiedadulkių kamuolėlį, ant kurio padeda kiaušinį. Vėliau įėjimas į narvelį ir lizdą užpilamas žeme.
Lervos maitinasi žiedadulkėmis ir žiemoja savo narveliuose. Suaugėliai išsirita kitų metų vasarą. Patinai pradeda skraidyti birželio pradžioje, o patelės yra aktyvios birželio ir liepos mėnesiais.
Ilganosė smėliabitė yra stenotopinė rūšis, prisitaikiusi gyventi miškastepių tipo kraštovaizdyje su sausomis, stepinėmis pievomis. Lietuvoje ji aptinkama kseroterminėse žvyringo priemolio buveinėse, kur yra tinkamų lizdavietėms plotų – atvirų grunto zonų, kuriose nėra ištisinės žolinės dangos. Pagrindiniai mitybiniai augalai yra vaistiniai godai (lot. Anchusa officinalis).
Rūšis yra reta ir fragmentiškai paplitusi. Tinkamose buveinėse per 500 metrų transektą stebėta iki 11 patinų ir iki 5 patelių.
lganosė smėliabitė yra reta ir fragmentiškai paplitusi rūšis, kurios arealas apima Centrinės ir Pietryčių Europos šalis. Ši rūšis pritaikyta gyventi sausose, atvirose buveinėse, kurios yra nykstančios dėl žmogaus veiklos ir natūralių sukcesijos procesų.
Ilganosė smėliabitė paplitusi Centrinėje ir Pietryčių Europoje – nuo Vokietijos ir Italijos vakaruose iki Ukrainos, Kaukazo ir Turkijos rytuose. Rūšies paplitimas yra fragmentiškas, o šiaurinė arealo riba eina per Pietų Lietuvą ir Baltarusiją. Lietuvoje ši rūšis aptikta tik pietinėje šalies dalyje: Alytaus, Lazdijų ir Varėnos rajonuose.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Pagrindinės grėsmės ilganosėms smėliabitėms yra buveinių pokyčiai ir jų kokybės prastėjimas dėl intensyvėjančios žemdirbystės, apleidžiamų sausų ganyklų ir natūralios sukcesijos, dėl kurios pievos apauga krūmais ir medžiais, atvirų buveinių apželdinimo, bei erozijos prevencijos priemonių ir urbanizacijos.
Apsaugai būtina išlaikyti atviras, erozijos veikiamas teritorijas ir užtikrinti, kad natūralios pievos nebūtų apleidžiamos ar apželdinamos medžiais.
UICN kategorija: EN – grėsmingos būklės (liet. EN) taksonai
