🐝 Taiginė lapkirpė bitė (lot. Megachile maackii) – lapkirpių (lot. Megachilidae) šeimos plėviasparnis (lot. Hymenoptera), kurią 1874 m. atrado ir aprašė Vincentas Radoškovskis (Radoszkowski).
Į Lietuvos raudonąją knygą taiginė lapkirpė bitė įrašyta 1989 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirta 2 (V) kategorijai. Iš Lietuvos raudonosios knygos taiginė lapkirpė bitė buvo išbraukta 2000 metais.
Taiginės lapkirpės bitės gyvena brandžių eglynų aikštelėse ir senose kirtavietėse. Liepos mėnesį suaugusios bitės aktyviai skraido. Veisimuisi jos pasirenka negyvos medienos urvelius, kuriuos išgraužė vabalų lervos. Lizdams statyti taiginės lapkirpės naudoja beržo lapų skiauteles, formuodamos nedideles kelių lizdų sankaupas. Nors Lietuvoje jos buvo sugautos ant miškinio vikio žiedų, šios bitės lankosi ir kituose ankštinių šeimos augaluose. Tikėtina, kad per metus vystosi tik viena jų generacija.
Ši rūšis Lietuvoje yra reta ir buvo stebėta pavieniai. Galima manyti, kad ji gali būti aptinkama ir kituose didesniuose brandžiuose eglynuose. Pagrindinės nykimo priežastys yra veisimosi vietų naikinimas, kurį sukelia plynai kertami brandūs eglynai ir šalinami išdžiūvę medžiai. Pusamžių eglynų kirtavietėse dažnai naikinami ir mitybiniai augalai, o aikštelės užsodinamos mišku, dėl ko ši rūšis praranda tinkamas buveines.
Taiginė lapkirpė bitė yra paplitusi Šiaurės Europoje ir Sibire, o Vidurio ir Pietų Europoje aptinkama tik kalnuotuose regionuose. Lietuvoje šios rūšies vienintelė žinoma populiacija buvo rasta 1980 m. Ignalinos rajone, Ažvinčių girioje.
Ažvinčių girios radavietė yra Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje, kur bitės apsaugai labai svarbu iki minimumo sumažinti sanitarinius kirtimus. Plynose kirtavietėse turėtų būti paliekamos kirtimo atliekos, kurios suirtų natūraliai. Taip pat reikėtų išlaikyti atviras aikšteles, kuriose auga miškinis vikis, ir jų neapželdinti mišku.
Buvusi kategorija: 2 (V) - pažeidžiamos rūšys, kurių populiacijų skaičius ir individų gausumas populiacijose sparčiai mažėja
