🐝 Meliturga (lot. Melitturga clavicornis) – smėliabičių (lot. Andrenidae) šeimos plėviasparnis (lot. Hymenoptera), kurią 1806 m. atrado ir aprašė Andrė Latreilis (Latreille).
Į Lietuvos raudonąją knygą meliturga įrašyta 1989 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirta 2 (V) kategorijai. Kiek vėliau, nuo 2000 m., meliturga priskirta 3 (R) kategorijai, o nuo 2003 m. – 2 (V) kategorijai. Iš Lietuvos raudonosios knygos meliturga buvo išbraukta 2007 metais.
Meliturga gyvena kalvų, upių slėnių ir pietų ekspozicijos šlaituose, kuriuose yra skurdi žolinė danga ir priemolio ar molio dirvožemiai. Bitės skraido birželio mėnesį, o per metus pasirodo tik viena generacija – antroje liepos pusėje. Jos lankosi daugiausia ankštinių augalų žieduose, dažniausiai liucernų ir raudonųjų dobilų.
Meliturga veisiasi sunkiose, vėjuotose dirvose, kur žolynai labai skurdūs. Lervos įsirengia urvelius, kurie dažnai būna iki 20 cm gylio. Šie urveliai sudaro mažas sankaupas.
Populiacijos gausumas Lietuvoje yra mažas, dažniausiai aptinkama pavienių individų. Nors galima tikėtis mažų populiacijų ir kitose pietų bei rytų Lietuvos vietose, rūšis dėl savo lokalaus paplitimo šiaurinėje arealo dalyje paprastai yra retai aptinkama. Pagrindinė grėsmė meliturgos išnykimui yra veisimuisi tinkamų vietų suarimas arba apželdinimas mišku.
Meliturga, paplitusi Pietų ir Pietryčių Europoje, Vidurio Europoje, Mažojoje ir Vidurinėje Azijoje, taip pat Pietų Sibire ir iki Mongolijos, Lietuvoje žinoma tik dviem radavietėmis: 1932 metais aptikta Vilniaus rajone, Beliskėse, ir 1979 metais Vilniaus vakariniame pakraštyje, Salotės apylinkėse.
Norint apsaugoti šią rūšį, būtina saugoti veisimuisi tinkamas vietas, vengti miškų sodinimo ir galvijų ganymo šiose teritorijose.
Buvusi kategorija: 2 (V) - pažeidžiamos rūšys, kurių populiacijų skaičius ir individų gausumas populiacijose sparčiai mažėja
