Karlas Linėjus

Karlas Linėjus (šved. Carl Nilsson Linnæus, Carl Linné, nuo 1761 m. Carl von Linné) – XVIII a. švedų gamtininkas, mokslinės sistematikos kūrėjas. Daugelį savo darbų parašė lotyniškai, juos pasirašydavo kaip Carolus Linnaeus.

Gimė  1707 m. gegužės 23 d. Roshulto k., Švedijoje, mirė 1778 m. sausio 10 d. Upsala mieste, Švedijoje.

Pagrindinis vienetas Linėjaus sistemoje yra rūšis. Rūšimi Linėjus pavadino „grupę individų, panašių į vienas kitą, kaip vieno tėvo vaikai, arba kaip tėvai ir jų vaikai“. Pavyzdžiui, visos naminės katės sudaro vieną rūšį, tigrai – kitą, liūtai – trečią gyvūnų rūšį. Visa organinė gamta susidaro iš įvairių rūšių augalų ir gyvūnų. Visą gyvąją gamtą sudaro lyg kokios atskiros grandys – rūšys.

Visas augalų ir gyvūnų rūšis Linėjus sujungė į stambesnes grupes – klases. Klases suskirstė į būrius, būrius – į gentis, o gentis sudarė iš panašių rūšių.

Kiekvieną augalų ir gyvūnų rūšį Linėjus pavadino lotyniškai. Tai palengvino vienodai suprasti įvairių šalių mokslininkams.

Rūšies pavadinimas susideda iš dviejų žodžių: pirmasis reiškia genties, antrasis – rūšies pavadinimą. Pavyzdžiui, naminę katę Linėjus pavadino „Felis domestica“, t. y. katė (gentis), naminė (rūšis). Toks pavadinimo būdas vadinamas dviguba (binarine) nomenklatūra. Tokiu būdu išryškėja vieną gentį sudarančių rūšių panašumas, bendrumas, vieningumas.

Pats žodis gentis rodo į vienos genties sudėtį įeinančių rūšių giminingumą. Tačiau to meto mokslas dar negalėjo išaiškinti, kodėl vienai genčiai priklausančios rūšys yra panašios.

Gyvūniją jis suskirstė į šešias klases:

1. žinduolius, 
2. paukščius,
3. varliagyvius (jiems priskyrė varliagyvius ir roplius), 
4. žuvis, 
5. vabzdžius, 
6. kirmėles. 

Paskutiniosios dvi klasės buvo gana dirbtinės: prie jų Linėjus priskyrė visus bestuburius gyvūnus.

Pats Linėjus suprato savo sistemos dirbtinumą, tačiau jis tikėjo, kad ateityje gamtininkai sukurs natūralią augalų ir gyvūnų sistemą, atsižvelgiant į visas organizmų ypatybes, o ne į vieną ar du jo požymius. Jis suprato, kad to meto mokslas neturėjo tam tikslui reikalingų žinių.

Nepaisant dirbtinumo, Linėjaus sistema suvaidino teigiamą vaidmenį biologijoje. Sisteminis skirstymas ir dviguba nomenklatūra tvirtai prigijo moksle ir naudojama šių laikų botanikoje ir zoologijoje. Vėliau buvo įvesti dar du padaliniai: 1) tipas – aukščiausias padalinys, jungiąs panašias klases, 2) šeima – jungianti panašias gentis.