Baltasis kiškis (lot. Lepus timidus, angl. Mountain Hare, vok. Schneehase) - kiškinių (lot. Leporidae) šeimos žinduolis, kuris šiek tiek mažesnis už pilkąjį kiškį. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 1989 metų.
Sveria apie 3,5 kg. Vasarą kailis pilkos spalvos. Šeriasi du kartus per metus. Rudenį, spalio mėn., kailis tampa baltas, o kovo viduryje - kailis keičiamas į vasarinį pilkos spalvos. Žiemą išsišėrę žvėreliai būna visiškai balti, tik su juodais ausų galiukais, nors Lietuvoje būna ir ne visai baltų individų. Pasitaiko baltųjų ir pilkųjų kiškių hibridų.
Baltasis kiškis paplitęs Eurazijos tundrose, miškų ir iš dalies miškastepių zonose. Randama beveik visoje Lietuvoje, bet ne visuose miškuose. Dažnesnė yra Šiaurės Rytų ir Pietryčių Lietuvos bei kai kuriuose Vakarų Lietuvos miškuose.
Photo by Bodyl on Foter.com / CC BY-NC-SA
Baltieji kiškiai gyvena sėsliai spygliuočių ir mišriuose miškuose. Mėgsta medynus, besikaitaliojančius su pusiau atvirais plotais ir pomiškio bei trakų tankmėmis. Guolius įsirengia prie medžių kamienų, išvartų, ypač dažnai greta eglaičių sąžalynų. Šeriasi pavasarį ir rudenį. Veisiasi nuo vasario iki liepos ar net iki rugsėjo mėnesio. Per šį laiką patelės atveda iki 3, kartais iki 4 vadų. Nėštumas trunka apie 50 dienų. Vadoje dažniausiai būna 2 - 4 jaunikliai. Patelė juos žindo apie 30 dienų, bet jau po 10 dienų jaunikliai pradeda ėsti ir augalinį maistą. Lytiškai subręsta per 9 - 10 mėnesių. Vasarą minta žoliniais augalais, žiemą - medžių ir krūmų ūgliais, šakelėmis ir žieve. Ypač mėgsta karklus, drebules, beržus.
Photo by polandeze on Foter.com / CC BY
Baltųjų kiškių populiacijos gausumui turi įtakos atskirų metų klimato sąlygos, todėl jis nepastovus. Apskaitos duomenimis, daugiausia baltųjų kiškių Lietuvoje XX a. antroje pusėje buvo apie 5 - 7 tūkstančius. Nors vėliau šių žvėrelių apskaita nebuvo atlikta, jų skaičius pastaraisiais metais vertinamas kaip stabilus. Vidutinis baltųjų kiškių tankumas jų gyvenamuose miškuose yra apie 6 individus 1000 ha plote, o didžiausias tankumas atskiruose masyvuose iki 20 individų 1000 ha plote.
Photo by Simon J. Tonge / CC BY
Didžiausia grėsmė rūšiai yra tinkamų buveinių mažėjimas dėl pelkių ir pelkėtų miškų sausinimo, taip pat kai kurių plėšrūnų (lapių, usūrinių šunų, kiaunių) gausa. Svarbu išsaugoti šiems žvėreliams tinkamas buveines, sumažinti plėšrūnų skaičių.
Baltieji kiškiai Lietuvos miškuose neturi daug priešų, kartais juos puola lapės ir kiaunės. Dažniausiai tai būna jaunikliai arba ligoti, sužeisti žvėreliai. Labiau baltieji kiškiai nukenčia nuo lūšių ir didžiųjų apuokų. Iki 1989 metų baltasis kiškis Lietuvoje dar buvo medžiojamas, dabar įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą. Jie taip pat įrašyti į Lenkijos bei Kaliningrado srities raudonąsias knygas.
Tipas: Chordiniai (Chordata)
Šeima: Kiškiniai (Leporidae)
Būrys: Kiškiažvėriai (Lagomorpha)
Gyvena:
Palikuoniai:
Kategorija: 3 (R) - retos rūšys, kurių populiacijų mažai dėl jų biologinių ypatybių
