🦩 Didysis baltasis garnys (lot. Ardea alba, sin. Egretta alba, Casmerodius albus, angl. Great White Egret, Great Egret, vok. Silberreiher) – garninių (lot. Ardeidae) šeimos gandrinis paukštis (lot. Ciconiiformes), kurį 1758 m. atrado ir aprašė Karlas Linėjus (Linnaeus).
Į Lietuvos raudonąją knygą didysis baltasis garnys įrašytas 2007 m. ir nuo 2007 m. buvo priskirtas 4 (I) kategorijai. Iš Lietuvos raudonosios knygos didysis baltasis garnys buvo išbrauktas 2019 metais.
Didysis baltasis garnys yra stambus vandens paukštis, jo kūno ilgis siekia 85–102 cm, o sparnų mostas – 131–170 cm. Tai elegantiškas, visiškai baltas paukštis su ilgomis, juodomis kojomis ir tiesiu, aštriu snapu, kuris perėjimo sezono metu tampa juodas, o kitu laiku būna geltonas. Aplink akis oda yra pilkai žalia, o vasarą nugaros plunksnos tampa puošnios – jų ilgos vėtyklės siekia net uodegą. Patelės išvaizda beveik nesiskiria nuo patino, tačiau jų dekoratyviosios plunksnos yra kiek trumpesnės. Jaunikliai panašūs į suaugusius paukščius poilsio apdaru.
Didysis baltasis garnys paprastai peri didelėse, vandeningose pelkėse, kurios apaugusios nendrėmis ir karklų krūmais. Perėjimo vietos dažniausiai būna netoli vandens telkinių, paežerių ar paupių, kartais – apsemtuose miškuose. Kai kuriose vietovėse šie paukščiai peri bendrose kolonijose su kitais garniais ar irklakojiniais paukščiais. Lietuvoje lizdus jie krauna nendrių sąžalynuose, iš šakelių bei nendrių stiebų, dažnai ant išgulusių nendrių, o kartais ir ant medžių ar krūmų. Paprastai deda 3–4 kiaušinius, kuriuos peri apie 25–26 dienas. Garniukai pradeda ristis gegužės pradžioje, lizdus palieka būdami 52–56 dienų amžiaus.
🐾 Maloniai prašome informuoti apie galimai pastebėtą rūšį, nurodant tikslią radimo vietą bei datą el. paštu:
Šie paukščiai yra baikštūs ir maitinasi atvirose vietose, iš kurių gerai mato aplinką. Jų pagrindinis maistas – žuvys, tačiau jie taip pat minta varliagyviais, vandens vabzdžiais, jų lervomis bei kitais vandens bestuburiais. Didieji baltieji garniai pirmieji į Lietuvą parskrenda jau balandžio pradžioje, o pavieniai individai kartais išsilaiko net iki spalio pabaigos.
Didžiojo baltojo garnio populiacija Europoje per pastaruosius dešimtmečius (2007 m.) sparčiai didėja, ir Lietuva nėra išimtis, iš atsitiktinio užklystančio paukščio tapo reguliariai perinčia rūšimi. 2005–2006 m. perėjo tik 2 vietose – Elektrėnų vandens saugykloje ir Drūkšių ežere, tačiau 2019 m. vasaros metu nuo kelių iki keliasdešimt paukščių aptinkama beveik visuose didesniuose šalies žuvininkystės tvenkiniuose.
Didysis baltasis garnys paplitęs visame pasaulyje. Eurazijoje jo arealas driekiasi nuo pietinės Čekijos, Slovakijos ir Austrijos iki Ramiojo vandenyno, o šiaurėje siekia Dnepro, Dono, Volgos žemupius, Šiaurės Kazachstaną, Mongoliją bei Amūro vidurupį. Pietuose rūšis paplitusi iki okeaninių pakrančių, Irano, Mažosios Azijos ir Balkanų pusiasalio. Taip pat gyvena Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Afrikoje, Australijoje, Zondo salose bei Naujojoje Zelandijoje. Žiemoti šie paukščiai skrenda į pietines arealo dalis. Lietuvoje didysis baltasis garnys anksčiau buvo retas, pirmą kartą pastebėtas 1959 metais, tačiau perėti pradėjo tik 2006 metais. Šiandien jis yra įprastas Nemuno deltoje bei žuvininkystės tvenkiniuose, o kai kuriais metais paukščių sankaupose susitelkia net keli šimtai individų. Nustatyti perėjimo atvejai Elektrėnų, Pagėgių ir Zarasų savivaldybėse.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Didžiausios grėsmės šiai rūšiai Lietuvoje kyla perėjimo vietose, nes dažnai jie peri greta pilkųjų garnių ir kormoranų kolonijų, kurios specialiai trikdomos. Be to, maitinimosi vietose – žuvininkystės ūkiuose – jie neretai yra baidomi kartu su pilkaisiais garniais ir kormoranais. Siekiant apsaugoti šią rūšį, svarbu užtikrinti, kad perėjimo laikotarpiu nebūtų trikdomos jų lizdavietės, o maitinimosi vietose būtų taikomos tausojančios paukščių valdymo priemonės.
Buvusi kategorija: 4 (I) - neapibrėžto statuso rūšys, kurių dėl duomenų stokos negalima įrašyti į kitas kategorijas
