🦩 Mažasis baublys (lot. Ixobrychus minutus, angl. Common Little Bittern, vok. Zwergdommel) – garninių (lot. Ardeidae) šeimos gandrinis paukštis (lot. Ciconiiformes), kurį 1766 m. atrado ir aprašė Karlas Linėjus (Linnaeus).
Į Lietuvos raudonąją knygą mažasis baublys įrašytas 1989 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirtas 4 (I) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, mažasis baublys priskirtas VU kategorijai. Iki šiol, mažasis baublys saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Mažasis baublys yra paslaptingas naktinis paukštis, kiek mažesnis už didįjį baublį, o jo išvaizda skiriasi ir spalviškai. Patino viršugalvis, nugara, pečiai, antuodegis ir uodega yra juodi su metalo blizgesiu, kitos kūno dalys – šviesiai pilkai rusvos su išilginėmis rudomis dėmėmis pagurklyje ir krūtinės šonuose. Snapas gelsvai žalias, kojos žalios. Patelės nugarinė pusė yra juosvai ruda, skruostai ir kaklo šonai – rudi, o krūtinė ir pilvas – šviesiai rusvi su neryškiais tamsesniais išilginiais dryžiais. Jaunikliai panašūs į patelę, tačiau jų apdaras yra rudesnis ir labiau dėmėtas. Puikiai maskuojasi augalijos sąžalynuose.
Mažasis baublys peri nedideliuose tiek natūraliuose, tiek dirbtiniuose vandens telkiniuose (karjeruose, tvenkiniuose, kūdrose), kurie yra gausiai apaugę viršvandenine augalija su krūmų ar medelių priemaiša. Nors gali gyventi netoli žmogaus, paukštis yra paslaptingas ir sunkiai pastebimas, nes juda laipiodamas augalų stiebais ir retai pasirodo atvirose vietose. Aktyviausias naktį ir sutemus, todėl jo balsas girdimas daugiausia šiuo metu ir tik ramiu oru dieną. Lizdą suka žemuose krūmuose ar ant išgulusių nendrių. Kartais peri nedidelėmis kolonijomis. Gegužės pabaigoje–birželio mėn. deda 5–6 baltus kiaušinius. Abu poros nariai juos pakaitomis peri 17–19 dienų. Jaunikliai lizdą palieka 17–18 dienų amžiaus, tačiau dar kurį laiką juos globoja abu tėvai. Paprastai išveda 1 vadą.
Maloniai prašome informuoti apie galimai pastebėtą rūšį, nurodant tikslią radimo vietą bei datą el. paštu:
Nepamirškite prisegti nuotraukų ar video, iš anksto dėkojame ir nuostabios gamtos!
Mažasis baublys daugiausia minta vandens vabzdžiais ir jų lervomis, tačiau retkarčiais pagauna mažas žuvis ar kitus vandens bestuburius. Rudenį išskrenda rugpjūčio–rugsėjo mėn. Tolimoji migrantė.
Dėl slapto gyvenimo būdo apie šio paukščio populiaciją Lietuvoje duomenų yra nepakankamai. 2013 m. perinti populiacija buvo įvertinta 30–60 porų, o XX a. antroje pusėje rūšis beveik išnyko visoje šalyje. 2007 m. buvo manoma, kad Lietuvoje gali perėti ne daugiau kaip 10 porų, o 2019 m. aptikta naujų peraviečių, todėl populiacija gali būti didesnė, nei manyta anksčiau.
Mažojo baublio perėjimo arealas Europoje tęsiasi nuo Pirėnų pusiasalio iki Rytų Baltijos. Šiaurinė paplitimo riba siekia Leningrado sritį, pietuose aptinkamas iki Viduržemio jūros pakrančių.
Lietuvoje mažasis baublys yra retas paukštis, tačiau pastaruosius 10 m. jis aptiktas daugiau nei 20 šalies rajonų vietovėse. Reguliariai peri Baltosios Vokės durpyne, žuvininkystės tvenkiniuose, Kauno mariose, Ilgės ežere (Elektrėnų sav.), Nemuno deltoje.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Iki šiol reikšmingos grėsmės mažajam baubliui nėra išsamiai nustatytos, nes dėl slapto gyvenimo būdo rūšies tyrimai sudėtingi. Tačiau svarbu išsaugoti žinomas peravietes, išlaikyti palankias buveines. Manoma, kad neigiamą poveikį perėjimo sėkmingumui gali daryti plėšrūnai, ypač varniniai paukščiai.
UICN kategorija: VU - pažeidžiami taksonai
Buvusi kategorija: 4 (I) - neapibrėžto statuso rūšys, kurių dėl duomenų stokos negalima įrašyti į kitas kategorijas
