🐤 Dirvoninis kalviukas (lot. Anthus campestris, angl. Tawny Pipit, vok. Brachpieper) – kielinių (lot. Motacillidae) šeimos žvirblinis paukštis (lot. Passeriformes), kurį 1758 m. atrado ir aprašė Karlas Linėjus (Linnaeus).
Į Lietuvos raudonąją knygą dirvoninis kalviukas įrašytas 1989 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirtas 4 (I) kategorijai. Kiek vėliau, nuo 2000 m., dirvoninis kalviukas priskirtas 3 (R) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, dirvoninis kalviukas priskirtas NT kategorijai. Iki šiol, dirvoninis kalviukas saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Dirvoninis kalviukas yra tolimasis migrantas, žiemojantis Afrikoje. Lietuvoje dirvoninis kalviukas stebimas nuo gegužės iki rugsėjo mėn. Dydžiu panašus į miškinį kalviuką – jo kūno ilgis siekia apie 16 cm, o išskleistų sparnų plotis – apie 27 cm. Svoris vidutiniškai siekia 23 g. Išskirtinis šios rūšies bruožas – vientisai spalvota viršutinė ir apatinė kūno dalis.
Gyvena nederlingose atvirose teritorijose: smėlio ir žvyro karjeruose, naudojamuose durpynuose, kariniuose poligonuose, didelėse kirtavietėse ar degavietėse, taip pat atviruose smėlynuose, kuriuose žolių danga yra pažeista. Lizdą suka ant žemės. Dėtyje dažniausiai būna 4 arba 5 kiaušiniai. Peri 13–14 dienų. Jaunikliai lizdą palieka sulaukę 2 savaičių amžiaus. Išaugina vieną vadą per sezoną.
🐾 Maloniai prašome informuoti apie galimai pastebėtą rūšį, nurodant tikslią radimo vietą bei datą el. paštu:
Minta vabzdžiais, vikšrais, vorais, smulkiais sliekais ir moliuskais.
2019 m. perinti dirvoninių kalviukų populiacija Lietuvoje buvo įvertinta 400–600 porų. Daugiausia jų gyvena Kuršių nerijoje ir Baltijos pajūryje. Be Kuršių nerijos, svarbiausios populiacijos yra Rūdninkų girioje, Nemirsetos ir Pabradės smiltpievėse. Populiacijos būklė greičiausiai nepalanki dėl nestabilios buveinės – per pastarąjį dešimtmetį dauguma radaviečių sumažėjo Vidurio Lietuvoje.
2007 m. šalies populiaciją sudarė 400–600 perinčių porų. Didžioji jos dalis buvo susitelkusi Kuršių nerijoje (čia kasmet perėjo 70–80 porų) ir Baltijos pajūryje. Klaipėdos krašte perėjo 200–300 porų. Po keliolika porų buvo aptiktos Pabradės ir Gaičiūnų kariniuose poligonuose, buvusiame kariniame poligone Rūdninkų girioje bei agrariniame Kalvarijos apylinkių kraštovaizdyje. Pavienės poros perėjo naudojamuose durpynuose, smėlio ir tvyro karjeruose.
Dirvoninis kalviukas paplitęs vakarinėje Eurazijos dalyje nuo Atlanto vandenyno iki Altajaus. Šiaurėje jo arealas siekia Pietų Švediją ir Jenisiejaus aukštupį, o pietuose tęsiasi iki Afganistano, Mažosios Azijos ir Viduržemio jūros pakrančių. Šios rūšies atstovų taip pat galima aptikti Šiaurės Vakarų Afrikoje.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Didžiausią grėsmę šiai rūšiai kelia žmogaus veikla. Pajūrio regionuose paukščiai trikdomi perėjimo metu. Kitose teritorijose populiacijos nykimą gali lemti karjerų rekultivavimas, natūralus smėlynų užžėlimas ir dykviečių apželdinimas. Žemyninėje Lietuvos dalyje perinčios populiacijos yra retos, izoliuotos ir ypač jautrios aplinkos pokyčiams.
UICN kategorija: NT – arti grėsmės esantys (liet. NT) taksonai
