🦩 Griežlė arba paprastoji griežlė (lot. Crex crex, angl. Corn Crake, vok. Wachtelkönig, Wiesenralle, Wiesenknarrer) – vandeninių vištų (lot. Rallidae) šeimos gervinis paukštis (lot. Gruiformes), kurią 1758 m. atrado ir aprašė Karlas Linėjus (Linnaeus).
Į Lietuvos raudonąją knygą griežlė įrašyta 1989 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirta 4 (I) kategorijai. Kiek vėliau, nuo 2000 m., griežlė priskirta 3 (R) kategorijai, o nuo 2003 m. – 5 (Rs) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, griežlė priskirta NT kategorijai. Iki šiol, griežlė saugoma ir yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Paprastoji griežlė yra vidutinio dydžio paukštis, mažesnė už kurapką, bet didesnė už putpelę. Patinai ir patelės išoriškai nesiskiria. Jų apdare vyrauja įvairūs rudi ir pilki atspalviai: kūno viršus tamsesnis su beveik juodomis dėmelėmis, sparnų viršus ryškiai rudas, galvos šonai, kaklo priekis ir krūtinė – pilki. Snapas trumpas ir šviesus, kūno šonai rudi su šviesiais dryžiukais. Kojos ilgos ir šviesios. Skraido retai, tačiau skrendant kojos išsikiša už uodegos.
Nors sistematiškai griežlės priskiriamos prie vandeninių vištų, jos daugiausia gyvena agrarinio kraštovaizdžio buveinėse. Pirmenybę teikia neintensyviai naudojamoms vidutinio drėgnumo pievoms su aukšta žoline augalija, rečiau įsikuria ariamuose laukuose, žemapelkėse ar jaunose miško kirtavietėse.
Į Lietuvą grįžta gegužės mėnesį ir peri pavieniui. Lizdą įsirengia ant žemės tarp aukštų žolinių augalų. Dėtyje dažniausiai būna iki 10 kiaušinių. Peri 16–19 dienų ir per metus veda tik vieną vadą. Jaunikliai išsirita visiškai išsivystę, po kelių dienų gali patys maitintis.
Maloniai prašome informuoti apie galimai pastebėtą rūšį, nurodant tikslią radimo vietą bei datą el. paštu:
Nepamirškite prisegti nuotraukų ar video, iš anksto dėkojame ir nuostabios gamtos!
Daugiausia minta įvairiais bestuburiais – vabzdžiais, sliekais, moliuskais ir voragyviais, tačiau gali lesinti ir augalų sėklas ar smulkius varliagyvius.
2019 m. Lietuvoje buvo vertinama 23 000–30 000 giedančių patinų populiacija. Pastaraisiais dešimtmečiais ji išliko stabili, tačiau kasmetinis gausumas priklauso nuo meteorologinių sąlygų. Ilgalaikius populiacijos pokyčius lemia žemės ūkio intensyvėjimas.
2007 m. populiacija buvo panašaus dydžio – 25 000–30 000 patinų. Tuo metu gausiausiai griežlės buvo paplitusios Nemuno deltoje, Šiaurės Rytų Lietuvoje ir didesnių upių – Nemuno, Nevėžio, Dubysos, Minijos, Jūros, Ventos, Nemunėlio, Dysnos – slėniuose.
Paprastoji griežlė yra plačiai Eurazijoje paplitęs paukštis, kurio perėjimo arealas tęsiasi nuo Britų salų vakaruose iki Užbaikalės rytuose, pietuose siekia Prancūziją, Bulgariją, Pietų Kaukazą, Kirgiziją ir Šiaurės Mongoliją. Šiaurėje paplitimas apribotas pietine Suomijos dalimi ir Vidurio Rusija. Tai tolimoji migrantė, žiemojanti Pietų ir Pietryčių Afrikoje – nuo Tanzanijos iki Pietų Afrikos Respublikos.
Lietuvoje paprastoji griežlė aptinkama visoje šalies teritorijoje, tačiau netolygiai. Ji retesnė regionuose, kur vyrauja intensyvesnė žemdirbystė – pietvakarinėje, centrinėje ir šiaurinėje Lietuvos dalyse.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Paprastajai griežlei nepalankus tiek intensyvus žemės ūkis (monokultūros, ankstyvas šienavimas, pesticidų naudojimas), tiek ir žemės ūkio plotų ilgalaikis apleidimas. Jai tinkamiausia aplinka susidaro neintensyviai tvarkomose pievose ir mozaikinėse agrarinėse buveinėse. Svarbios apsaugos priemonės – ekologinis ūkininkavimas, vėlyvas šienavimas, mozaikinio kraštovaizdžio palaikymas, siekiant išsaugoti perėjimui tinkamas vietas.
UICN kategorija: NT – arti grėsmės esantys (liet. NT) taksonai
