🦩 Didysis baublys (lot. Botaurus stellaris, angl. Bittern, Eurasian Bittern, Great Bittern, vok. Rohrdommel) – garninių (lot. Ardeidae) šeimos gandrinis paukštis (lot. Ciconiiformes), kurį 1758 m. atrado ir aprašė Karlas Linėjus (Linnaeus).
Į Lietuvos raudonąją knygą didysis baublys įrašytas 1976 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirtas 3 (R) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, didysis baublys priskirtas LC kategorijai. Iki šiol, didysis baublys saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Didysis baublys - gelsvai rudas paukštis, kurio plunksnų danga marginta tamsiomis dėmėmis. Viršugalvis juodas, o nuo žiočių kampo driekiasi tamsiai ruda juostelė. Nuo smakro iki pagurklio eina rusvai juosva juosta, kurią šonuose supa mažiau ryškios dėmės. Ant krūtinės matomos pailgos juodos dėmės, o plasnojamosios plunksnos yra juodos su rudais skersiniais dryžiais. Snapas žalsvai geltonas, kojos gelsvai žalios. Jaunikliai atrodo šviesesni, jų dėmės yra rausvesnio atspalvio.
Didysis baublys yra būdingas nendrynų paukštis, retai aptinkamas švendrynuose. Veisimosi metu patinas skleidžia iš toli girdimą, duslų baubimą, kuris kartojamas kelis kartus iš eilės. Pirmieji paukščiai į Lietuvą parskrenda kovo antrojoje pusėje ir užima vandens telkinius, kurių plotas didesnis nei 2–3 ha, o nendrynų sąžalynai užima ne mažiau kaip 0,5–1 ha. Patinai daugelį metų lieka tose pačiose teritorijose. Viename vandens telkinyje patino teritorijoje gali būti iki 3–5 lizdų. Lizdai kraunami sekliai apsemtose augalijos vietose, kartais ant pernykščių augalų sąvartų. Gegužės mėnesį patelės pradeda perėti, dėtyje paprastai būna keturi arba penki kiaušiniai. Perėjimo trukmė – 25–26 dienos. Išsiritę jaunikliai lizdą palieka po 15 dienų, maitinami dar 40–50 dienų, o skraidyti pradeda būdami 50–55 dienų amžiaus.
Maloniai prašome informuoti apie galimai pastebėtą rūšį, nurodant tikslią radimo vietą bei datą el. paštu:
Nepamirškite prisegti nuotraukų ar video, iš anksto dėkojame ir nuostabios gamtos!
Minta daugiausia žuvimis, kurių ieško sąžalynų pakraščiuose, kur vandens gylis neviršija 0,7 m ir augalijos tankumas leidžia įplaukti smulkioms žuvims. Rudeninė migracija vyksta rugsėjį–spalį, tačiau pavieniai paukščiai kartais pasilieka žiemoti.
Lietuvoje didžiojo baublio populiacija didėja ir 2019 m. sudarė iki 1000 teritorinių patinų. Didžiausias populiacijos tankumas fiksuojamas Nemuno deltoje, kur gyvena 40–60 patinų. Žuvinto biosferos rezervate jų pagausėjo nuo 15 individų 2007 m..s iki 26 individų 2016 metais, o Tyrulių durpyne per tą patį laikotarpį populiacija išaugo nuo 13–15 iki 26 individų. Aukštaitijos nacionaliniame parke 18-oje vietų suskaičiuojama iki 30 patinų, o Biržulio-Stervo pelkių komplekse ir Drūkšių ežere galima aptikti iki 10 patinų. Daugelyje didesnių žuvininkystės ūkių girdimi nuo vieno iki aštuonių patinų, dažniausiai iki trijų–penkių. Kauno mariose populiacija mažėja – 2007 m. girdėta 7–15 patinų, o 2018 m. liko tik 2–3.
Didysis baublys paplitęs Eurazijoje nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno. Lietuvoje ši rūšis peri visoje šalies teritorijoje, tačiau gausiau aptinkama ežeringuose Rytų ir Pietų Lietuvos bei Žemaitijos aukštumų regionuose ir Nemuno deltoje.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Paukščiui palankus vandens telkinių užaugimas ir pelkėjimas, tačiau vietomis didysis baublys nukenčia dėl per tankių, ištisinių nendrynų formavimosi. Tinkama fragmentuota užpelkėjusių sąžalynų struktūra yra patikrinta apsaugos priemonė. Kartais buveinės būklė suprastėja dėl nendrynų perteklinio šalinimo arba netinkamos fragmentacijos, kai nesilaikoma gamtotvarkos planuose nurodytų reikalavimų. Be to, paukščiai gali žūti, kai pavasarį sugrįžus šalčiams užšąla jų maitinimosi vietos. Siekiant išsaugoti šią rūšį, svarbu palaikyti tinkamą buveinių struktūrą ir užtikrinti, kad perėjimo metu paukščiai nebūtų trikdomi.
UICN kategorija: LC - nekeliantys susirūpinimo taksonai
