🐞 Paprastasis elniavabalis (lot. Lucanus cervus, angl. Stag Beetle, vok. Hirschkäfer) – elniavabalių (lot. Lucanidae) šeimos vabalas (lot. Coleoptera), kurį 1758 m. atrado ir aprašė Karlas Linėjus (Linnaeus).
Į Lietuvos raudonąją knygą paprastasis elniavabalis įrašytas 1976 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirtas 1 (E) kategorijai. Kiek vėliau, nuo 2000 m., paprastasis elniavabalis priskirtas 0 (Ex) kategorijai. Iš Lietuvos raudonosios knygos paprastasis elniavabalis buvo išbrauktas 2019 metais.
Paprastasis elniavabalis yra vienas įspūdingiausių vabzdžių Europoje, ypač išsiskiriantis savo dideliais žandikauliais, kurie primena elnio ragus.
Elniavabaliai dažniausiai gyvena plačialapiuose miškuose, ypač ąžuolynuose, tačiau jų taip pat galima rasti parkuose. Jų lervos vystosi trūnijančiuose lapuočių medžiuose, kelmuose ir rąstuose. Suaugę vabalai gyvena apie mėnesį ir maitinasi medžių sultimis. Jie yra aktyvūs vakare ir naktį. Patinams būdinga kovoti tarpusavyje dėl patelių. Poravimasis vyksta birželio – liepos mėnesiais, o patelės deda apie 30 kiaušinių. Lervinė stadija trunka 4 – 6 m., o lėliukės – 3 – 6 savaites. Lervos minta trūnijančia mediena ir humusu, gyvendamos dideliuose rąstuose ar kelmuose. Vabalo lerva suformuoja kokoną, kuriame rudenį išsivysto suaugęs vabalas, kuris kokone žiemoja.
Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje paprastasis elniavabalis nebuvo aptiktas. Žinomi tik seni duomenys apie jo buvimą šalyje.
Elniavabalis randamas Pietų ir Vidurio Europoje, Pietų Anglijoje, Skandinavijoje, Ukrainoje, Rusijoje ir Šiaurės Afrikoje. Lietuvoje naujų radaviečių duomenų nėra, tačiau per pastaruosius 60 metų šis vabalas buvo aptiktas Kauno ąžuolyne, Labūnavoje (Kėdainių r.), prie Stakliškių (Prienų r.), Žiežmarių (Kaišiadorių r.), Ančios (Lazdijų r.), Ukmergės r. ir Mergežeryje (Varėnos r.).
Paprastajam elniavabaliui kyla grėsmė dėl šviesių brandžių ąžuolynų ir trūnijančios medienos trūkumo. Kadangi šie vabalai yra priklausomi nuo trūnijančių kelmų ir rąstų, jų populiacijos mažėja dėl senų ąžuolynų kirtimo. Siekiant apsaugoti šią rūšį, būtina išsaugoti brandžius miškus su gausia trūnijančia mediena.
