🐞 Didysis skydvabalis (lot. Peltis grossa) – skydvabalių (lot. Trogositidae) šeimos vabalas (lot. Coleoptera), kurį 1758 m. atrado ir aprašė Karlas Linėjus (Linnaeus).
Į Lietuvos raudonąją knygą didysis skydvabalis įrašytas 1989 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirtas 1 (E) kategorijai. Kiek vėliau, nuo 2000 m., didysis skydvabalis priskirtas 3 (R) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, didysis skydvabalis priskirtas EN kategorijai. Iki šiol, didysis skydvabalis saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Didysis skydvabalis dažniausiai gyvena senuose, brandžiuose eglynuose arba mišriuose miškuose. Jo lervos vystosi senuose, trūnijančiuose eglėse. Suaugę vabalai pastebimi nuo gegužės iki rugpjūčio mėnesio, dažniausiai po senų, nudžiūvusių eglių žieve arba ant kempinių, augančių ant tokių medžių. Didysis skydvabalis gali gyventi tame pačiame medyje daugiau nei 20 metų.
Nors rūšies gausumas nėra detaliai ištirtas, didžiausios populiacijos Lietuvoje žinomos Jūrės apylinkėse, Čepkelių ir Viešvilės rezervatuose, taip pat Punios šile. Kitose vietose randami tik pavieniai vabalai.
Didysis skydvabalis yra reta ir įdomi rūšis, aptinkama Šiaurės Europoje, Skandinavijoje, Karelijoje, Vidurio ir Pietų Europos kalnuose bei Sibire. Lietuvoje šis vabalas paplitęs beveik visoje šalies teritorijoje.
Didžiausią grėsmę didžiajam skydvabaliui kelia senų eglynų kirtimas bei nudžiūvusių medžių šalinimas. Šios rūšies išsaugojimui būtina saugoti brandžius eglynus ir miškus, kuriuose gyvena didysis skydvabalis, palikti pavienius nudžiūvusius medžius ir vėjavartas.
Didžiojo skydvabalio apsaugai reikalingi gamtos tvarkos sprendimai, užtikrinantys senų miškų išsaugojimą ir natūralių buveinių palaikymą.
UICN kategorija: EN – grėsmingos būklės (liet. EN) taksonai
