Svetainės pritaikymo įrankiai

IUCN kategorija - EN - grėsmingos būklės taksonai

Buvusi kategorija: 3 (R) - retos rūšys, kurių populiacijų mažai dėl jų biologinių ypatybių

🐞 Aštuoniataškis auksavabalis (lot. Gnorimus variabilis, angl. Variable chafer, vok. Schwarzer Edelkäfer) – plokštėtaūsių (lot. Scarabaeidae) šeimos vabalas (lot. Coleoptera), kurį 1758 m. atrado ir aprašė Karlas Linėjus (Linnaeus).

Aštuoniataškis auksavabalis (lot. Gnorimus variabilis, angl. Variable chafer, vok. Schwarzer Edelkäfer)
Aštuoniataškis auksavabalis (lot. Gnorimus variabilis, angl. Variable chafer, vok. Schwarzer Edelkäfer) / Nuotr. Luis Linnemann / CC BY-NC 4.0

Į Lietuvos raudonąją knygą aštuoniataškis auksavabalis įrašytas 1989 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirtas 2 (V) kategorijai. Kiek vėliau, nuo 2000 m., aštuoniataškis auksavabalis priskirtas 3 (R) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, aštuoniataškis auksavabalis priskirtas EN kategorijai. Iki šiol, aštuoniataškis auksavabalis saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.

Aštuoniataškio auksavabalio kūnas yra juodas, matinis, jo ilgis siekia 17–22 mm. Vabalas pasižymi būdingomis gelsvomis ar baltomis dėmelėmis ant priešnugarėlės ir antsparnių. Šios dėmelės gali būti mažiau pastebimos arba visai išnykusios, todėl vabalas gali būti visiškai juodas. Patinai skiriasi nuo patelių vidurinių kojų blauzdomis, kurios yra išlenktos į išorę.

Ši rūšis yra saproksilinė, tai reiškia, kad jos lervos vystosi senų drevėtų medžių medienoje. Aštuoniataškis auksavabalis dažniausiai gyvena ąžuoluose ir pušyse, o Pietų Europoje taip pat randamas valgomuosiuose kaštainiuose ir paprastuosiuose bukuose. Lervos vystosi dvejus ar trejus metus, o vėliau virsta lėliukėmis medžių drevėse, kur gamina kokonus iš trūnijančios medienos. Suaugę vabalai dažniausiai pasirodo gegužės pabaigoje ir išlieka aktyvūs iki liepos mėnesio.

Šiltomis dienomis aštuoniataškį auksavabalį galima pastebėti ant įvairių augalų žiedų ar medžių drevėse. Jie dažnai lankosi drevėtuose medžiuose, rinkdamiesi medžių trūnėsius.

Nors tikslių duomenų apie populiaciją Lietuvoje nėra, Pietryčių Lietuvoje ši rūšis aptinkama dažniau, ypač senuose drevėtuose pušynuose. Kituose regionuose, pavyzdžiui, parkuose ar vietose, kur išliko pavieniai senesni medžiai (ypač ąžuolai), aštuoniataškis auksavabalis yra pastebimas rečiau.

Aštuoniataškis auksavabalis yra reta ir vertinga rūšis, paplitusi Pietų ir Centrinėje Europoje, taip pat kai kuriose Šiaurės Europos šalyse, tokiose kaip Švedija, Latvija, ir Estija. Lietuvoje aštuoniataškis auksavabalis dažniausiai aptinkamas Dzūkijoje bei Vidurio Lietuvoje.

Pagrindinė grėsmė aštuoniataškiui auksavabaliui yra intensyvi miškininkystė. Plynieji miškų kirtimai ir senų drevėtų medžių šalinimas stipriai kenkia šios rūšies buveinėms. Siekiant apsaugoti šią rūšį, būtina palikti senus drevėtus medžius miško kirtimuose bei rūpintis, kad buveinės nebūtų sunaikintos.

IUCN kategorija - EN - grėsmingos būklės taksonai

UICN kategorija: EN – grėsmingos būklės (liet. EN) taksonai


Buvusi kategorija: 3 (R) - retos rūšys, kurių populiacijų mažai dėl jų biologinių ypatybių

Buvusi kategorija: 3 (R) - retos rūšys, kurių populiacijų mažai dėl jų biologinių ypatybių

 Laukinių gyvūnų pagalba ir priegoba