Svetainės pritaikymo įrankiai

Buvusi kategorija: 3 (R) - retos rūšys, kurių populiacijų mažai dėl jų biologinių ypatybių

🐞 Didysis puikiažygis (lot. Calosoma sycophanta, angl. Forest Caterpillar Hunter, Ground Beetle, Agreeable Caterpillar Hunter, vok. Großer Puppenräuber) – žygių (lot. Carabidae) šeimos vabalas (lot. Coleoptera), kurį 1758 m. atrado ir aprašė Karlas Linėjus (Linnaeus).

Didysis puikiažygis (lot. Calosoma sycophanta, angl. Forest Caterpillar Hunter, Ground Beetle, Agreeable Caterpillar Hunter, vok. Großer Puppenräuber)
Didysis puikiažygis (lot. Calosoma sycophanta, angl. Forest Caterpillar Hunter, vok. Großer Puppenräuber) / Nuotr. Ambre Mautuit / CC BY-NC 4.0

Į Lietuvos raudonąją knygą didysis puikiažygis įrašytas 1989 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirtas 2 (V) kategorijai. Kiek vėliau, nuo 2000 m., didysis puikiažygis priskirtas 3 (R) kategorijai. Iš Lietuvos raudonosios knygos didysis puikiažygis buvo išbrauktas 2019 metais.

Didysis puikiažygis dažniausiai gyvena šviesiuose plačialapių miškuose. Šie vabalai žiemoja miško paklotėje ir poruojasi gegužės – birželio mėnesiais. Lervos ir lėliukės vystymosi ciklas trunka apie du mėnesius, o vabalai ritasi rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais. Vystymosi trukmė yra vieneri metai, tačiau patys vabalai gali gyventi 2 – 3 metus. Šie vabalai, tiek lervos, tiek suaugusieji, yra plėšrūs ir maitinasi drugių vikšrais bei lėliukėmis. Jie medžioja tiek ant žemės paviršiaus, tiek lipdami ant medžių.

Deja, pastaraisiais dešimtmečiais naujų radaviečių Lietuvoje nebuvo nustatyta, todėl rūšis laikoma išnykusia. Tiksli didžiojo puikiažygio populiacijų būklė Lietuvoje nėra žinoma.

Didysis puikiažygis yra reti ir įspūdingi vabalai, priklausantys pietų ir vidurio Europos, Švedijos, Sibiro, vakarų Azijos ir šiaurės Afrikos faunai. Ši rūšis taip pat buvo sėkmingai aklimatizuota Šiaurės Amerikoje. Praėjusiame šimtmetyje didysis puikiažygis Lietuvoje buvo aptiktas Juodkrantėje ir vėliau, 1977 m., Pašilės girininkijoje (Ukmergės r.). Nuo to laiko naujų radaviečių nebuvo nustatyta, ir šiuo metu rūšis laikoma išnykusia Lietuvoje.

Didžiausias pavojus šiai rūšiai yra brandžių miškų kirtimas ir pesticidų naudojimas miškuose, kurie neigiamai veikia jų buveines ir maisto šaltinius. Siekiant išsaugoti didįjį puikiažygį, būtina riboti miško išteklių naudojimą, išlaikyti esamą miško struktūrą, vengti cheminių miško apsaugos priemonių, ypač senuose ąžuolynuose. Norint apsaugoti šią rūšį, labai svarbu užtikrinti jos buveinių išsaugojimą, išvengiant miško ekosistemų trikdymo ir pesticidų naudojimo miškų teritorijose.


Buvusi kategorija: 3 (R) - retos rūšys, kurių populiacijų mažai dėl jų biologinių ypatybių

Buvusi kategorija: 3 (R) - retos rūšys, kurių populiacijų mažai dėl jų biologinių ypatybių

 Laukinių gyvūnų pagalba ir priegoba