🦋 Spalvotasis pelkiasprindis (lot. Chariaspilates formosaria) – sprindžių (lot. Geometridae) šeimos drugys (lot. Lepidoptera), kurį 1837 m. atrado ir aprašė Fridrichas Eversmanas (Eversmann).
Į Lietuvos raudonąją knygą spalvotasis pelkiasprindis įrašytas 1989 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirtas 1 (E) kategorijai. Kiek vėliau, nuo 2000 m., spalvotasis pelkiasprindis priskirtas 4 (I) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, spalvotasis pelkiasprindis priskirtas VU kategorijai. Iki šiol, spalvotasis pelkiasprindis saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Spalvotasis pelkiasprindis pasižymi plačiais gelsvai rausvais sparnais, ant kurių yra balsvos skersinės juostelės, apribotos rausvais dryžiais. Jo išskleistų sparnų plotis siekia 32–40 milimetrų. Lietuvoje spalvotasis pelkiasprindis išvysto vieną generaciją, kurios drugiai skraido naktimis nuo birželio vidurio iki liepos vidurio. Centrinėje Europoje gali būti dvi kartos. Drugiai gyvena žemapelkėse ir pelkių pievose, kur patelės grupelėmis deda kiaušinėlius ant mitybinių augalų lapų.
Vikšrai, kurių kūno spalva gelsvai ruda su gelsvomis ir rusvomis juostelėmis, minta šilingėmis bei purienomis nuo rugpjūčio iki kitų metų gegužės mėn., po to virsta lėliukėmis tarp mitybinių augalų dalių.
Informacija apie šios rūšies populiacijas Lietuvoje yra ribota, o kryptingi tyrimai nebuvo atlikti. Pavieniai drugiai pirmą kartą aptikti 1974 m. Žuvinto palių apypelkyje, vėliau 1998 m. – Čepkelių raisto pakraštyje, o 2011 m. – Smalvykščio ežero pelkynuose. Nors duomenys apie šią rūšį fragmentiški, yra tikimybė, kad naujų radaviečių gali būti atrasta.
Spalvotasis pelkiasprindis yra Eurazijos rūšis, kurios populiacijos aptinkamos Centrinėje ir Pietryčių Europoje, europinėje Rusijos dalyje, Kazachijoje, Sibire, Mongolijoje, Kinijoje, Korėjoje, Tolimuosiuose Rytuose iki Japonijos. Artimiausios gyvenvietės yra Rytų Lenkijoje ir Baltarusijoje, bet šiauriau Lietuvos šios rūšies drugiai nėra aptinkami. Lietuvoje žinomos tik trys radavietės: Čepkelių raiste, Žuvinto paliose ir Smalvykščio ežero apypelkyje Zarasų rajone.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Pagrindinės grėsmės rūšiai kyla dėl pelkių ir šlapynių apaugimo sumedėjusia augalija, kuris vyksta nutraukus natūralią žemėnaudą, taip pat dėl šlapynių sausinimo. Siekiant apsaugoti spalvotojo pelkiasprindžio populiacijas, būtina taikyti gamtotvarkos priemones tinkamose buveinėse, tokias kaip šienavimas ir sumedėjusios augalijos šalinimas. Svarbu išlaikyti stabilų šlapynių hidrologinį režimą ir skatinti degradavusių buveinių atkūrimą.
UICN kategorija: VU - pažeidžiami taksonai
Buvusi kategorija: 4 (I) - neapibrėžto statuso rūšys, kurių dėl duomenų stokos negalima įrašyti į kitas kategorijas
