🐝 Seleukas (lot. Seleucus cuneiformis) – tikravyčių (lot. Ichneumonidae) šeimos plėviasparnis (lot. Hymenoptera), kurį 1860 m. atrado ir aprašė Holmgrenas (Holmgren).
Į Lietuvos raudonąją knygą seleukas įrašytas 1989 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirtas 3 (R) kategorijai. Iš Lietuvos raudonosios knygos seleukas buvo išbrauktas 2000 metais.
Seleukų buveinė yra užpelkėjęs ežeriuko pakraštys pušyno ir mišriojo miško aikštelėje, kur auga pavieniai medžiai ir krūmai. Seleukai mėgsta drėgnas augimvietes ir gyvena sudėtingose ekosistemose, kuriose egzistuoja retos augalų ir vabzdžių bendrijos. Šios rūšies biologija yra menkai ištirta, tačiau žinoma, kad seleukai yra endoparazitai, parazituojantys vabalų lervas, tikėtina, priklausančias retoms rūšims.
Lietuvoje seleuko populiacija yra labai maža. Rūšis galėjo pradėti nykti jau senovėje dėl kraštovaizdžio ir ekosistemų pokyčių, o intensyvus melioravimas dar labiau pablogino situaciją.
Seleukas – reta rūšis, priklausanti Palearktikos regionui, yra užregistruota Švedijoje, Rusijos šiaurės vakarinėje dalyje, Primorės krašte ir Lietuvoje. Lietuvoje seleukas itin retas, žinoma tik viena radimvietė, fiksuota 1971 m. Vilniaus apylinkėse, prie Žaliųjų ežerų.
Seleuko apsaugai itin svarbu išsaugoti Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinį ir jo sudėtingą ekosistemą. Reikėtų nustatyti galimas kitas šios rūšies gyvenamąsias vietas bei užtikrinti, kad pelkėse ir drėgnose vietovėse liktų natūralios augalų ir vabzdžių bendrijos. Tai padėtų išlaikyti sąlygas, būtinas šiai retai rūšiai išgyventi.
