🐝 Rytinė vagabitė (lot. Lasioglossum alinense) – vagabičių (lot. Halictidae) šeimos plėviasparnis (lot. Hymenoptera), kurią 1924 m. atrado ir aprašė Teodoras Kokerelas (Cockerell).
Į Lietuvos raudonąją knygą rytinė vagabitė įrašyta 1989 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirta 3 (R) kategorijai. Iš Lietuvos raudonosios knygos rytinė vagabitė buvo išbraukta 2000 metais.
Rytinė vagabitė gyvena sausose pievose tarp dirbamų laukų su molio ir priemolio dirvožemiais. Greta jos buveinės aptinkamas brandus kiškiakopūstinis eglynas su ąžuolo priemaiša. Suaugėlė patelė buvo sugauta birželio pabaigoje, tačiau daugiau informacijos apie rūšies biologiją Lietuvoje nėra.
Kadangi Lietuvoje aptiktas tik vienas individas, rūšies gausumas laikomas itin menku. Tačiau ji gali būti randama ir kitose panašiose buveinėse, ypač rytinėje šalies dalyje. Pagrindinis šios rūšies populiacijos plitimą ribojantis veiksnys yra tinkamų veisimosi vietų stoka.
Rytinė vagabitė yra reta rūšis, kurios pagrindinis paplitimo arealas apima Šiaurrytinę Kiniją, Rusijos Irkutsko sritį, Chabarovsko ir Primorės kraštus. Toli nuo šio arealo ribų rūšis buvo rasta Baltarusijoje, Mogiliovo srityje, ir Lietuvoje. Vienintelė Lietuvoje žinoma radimvietė – Prienų rajone, netoli Trečionių kaimo, kur 1986 metais sugautas vienintelis individas.
Norint apsaugoti šią rūšį, būtina išsaugoti esamas natūralias pievas, miško aikštes, pamiškes ir dirvonuojančius plotus Trečionių radimvietėje bei jos apylinkėse. Šiose vietose neturėtų būti vykdomas miško sodinimas, arimas ar galvijų ganymas, siekiant užtikrinti buveinių stabilumą ir natūralumą.
