🐝 Šverino smėliabitė (lot. Andrena suerinensis, vok. Schweriner Sandbiene) – smėliabičių (lot. Andrenidae) šeimos plėviasparnis (lot. Hymenoptera), kurią 1884 m. atrado ir aprašė Viljamas Frysas (Friese).
Į Lietuvos raudonąją knygą šverino smėliabitė įrašyta 1992 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirta 3 (R) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, šverino smėliabitė priskirta EN kategorijai. Iki šiol, šverino smėliabitė saugoma ir yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Šverino smėliabitė yra vidutinio dydžio rusvos spalvos vabzdys, panašus į medunešę bitę. Ji gyvena pavieniui, kur kiekviena patelė žemėje išrausia atskirą urvelį. Nuo pagrindinio urvelio šakomis formuojamos šoninės kameros, skirtos palikuonims vystytis. Šios kameros padengiamos skystu vašku, o kiekvienoje patelė suformuoja žiedadulkių kamuolėlį, ant kurio padeda kiaušinį. Po to įėjimas į kameras, o vėliau ir į lizdą, užpilamas žeme.
Lervos maitinasi suneštomis žiedadulkių atsargomis, savo kamerose lieka peržiemoti, o suaugę vabzdžiai pasirodo kitų metų pavasarį. Patinai pradeda skraidyti gegužės viduryje, o patelės yra aktyvios nuo birželio pradžios iki liepos pradžios.
Ši bitė yra stenotopinė rūšis, kuriai tinkamos atviros, vidutinio drėgnumo pievų buveinės. Jos dažniausiai turi erozijos paveiktų plotų, apaugusių ruderaline ar pionierine augalija. Žiedadulkes smėliabitės renka ant kryžmažiedžių ir graižažiedžių augalų.
Šverino smėliabitė Lietuvoje yra reta. Tinkamose buveinėse galima stebėti iki dvidešimties individų 500 metrų transektoje.
Šverino smėliabitė yra paplitusi Pietų Europoje, jos arealas driekiasi nuo Portugalijos iki Ukrainos, o šiaurinė riba siekia Pietų Lietuvą. Lietuvoje šios rūšies populiacijos yra žinomos Varėnos rajone, Gudakiemio, Ilgininkų ir Marcinkonių apylinkėse, taip pat buvo aptiktos Vilniaus apylinkėse.
Pagrindinės grėsmės rūšiai yra tinkamų buveinių pokyčiai, kuriuos lemia intensyvi žemdirbystė, apleidžiamos ganyklos, natūrali pievų sukcesija, krūmynų ir miškų plitimas, atvirų buveinių apželdinimas, erozijos prevencijos priemonės ir urbanizacija. Siekiant apsaugoti šią rūšį, būtina išlaikyti tinkamą buveinių struktūrą ir kokybę.
UICN kategorija: EN – grėsmingos būklės (liet. EN) taksonai
