Svetainės pritaikymo įrankiai

IUCN kategorija - EN - grėsmingos būklės taksonai

Buvusi kategorija: 3 (R) - retos rūšys, kurių populiacijų mažai dėl jų biologinių ypatybių

🦋 Mažoji šaškytė (lot. Melitaea aurelia) – pleštekių (lot. Nymphalidae) šeimos drugys (lot. Lepidoptera), kurią 1850 m. atrado ir aprašė Františekas Nikerlas (Nickerl).

Mažoji šaškytė (lot. Melitaea aurelia)
Mažoji šaškytė (lot. Melitaea aurelia) / Nuotr. Achine / CC BY-NC 4.0

Į Lietuvos raudonąją knygą mažoji šaškytė įrašyta 2000 m. ir nuo 2000 m. buvo priskirta 3 (R) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, mažoji šaškytė priskirta EN kategorijai. Iki šiol, mažoji šaškytė saugoma ir yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Mažoji šaškytė pasižymi oranžiniais sparnais su juodomis kvadratinėmis dėmėmis, tačiau nuo kitų šaškyčių skiriasi mažesniu dydžiu, oranžiniais čiuopikliais ir tamsesne sparnų spalva. Mažoji šaškytė gyvena miškingose vietovėse, kur išlikusi ekstensyvi žemės ūkio veikla, pavyzdžiui, miškapievėse, šienaujamose mezofitinėse pievose ar rečiau sauspievėse. Drugiai skraido nuo birželio vidurio iki liepos vidurio.

Patelės deda kiaušinėlius grupėmis ant mitybinių augalų, o vikšrai minta įvairiais žoliniais augalais, tokiais kaip veronikos, kūpoliai, gysločiai ir barškučiai. Vikšrai išsiritę nesisklaido, bet gyvena grupėmis, apsisaugodami nuo plėviasparnių parazitų voratinkliniais siūlais apsuktuose augalų lapuose, kur taip pat žiemoja. Pavasarį jie išsisklaido ir toliau vystosi, kol tampa lėliukėmis, kurias galima rasti netoli žemės ant mitybinių augalų.

🐾  Maloniai prašome informuoti apie galimai pastebėtą rūšį, nurodant tikslią radimo vietą bei datą el. paštu: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.. Tik nepamirškite prisegti nuotraukų ar video, jų labai laukiame, iš anksto dėkojame ir nuostabios gamtos! 🐾

Lietuvoje yra žinoma (2021 m.) apie trisdešimt mažosios šaškytės radaviečių, tačiau populiacijos labai fragmentiškos ir negausios, dažnai aptinkami tik pavieniai individai. Pagrindinės grėsmės šiai rūšiai kyla dėl buveinių fragmentacijos ir izoliacijos, kurios atsiranda keičiantis tradicinei žemėnaudai. Pievas, kurios nebešienaujamos ar kuriose nebeganoma, užkariauja krūmai ir medžiai, o nenaudojamos pievos dažnai apsodinamos mišku.

Mažoji šaškytė paplitusi Centrinėje ir Rytų Europoje, taip pat Azijoje, Pietų Urale ir Vakarų Sibire. Lietuvoje jos paplitimas ribotas – rūšis nėra aptinkama vakarinėje šalies dalyje.

Norint apsaugoti mažąją šaškytę, būtina taikyti gamtotvarkos priemones. Reikia išsaugoti ir prižiūrėti pievas, neleidžiant joms apaugti sumedėjusia augalija. Tai apima ekstensyvų ganymą arba šienavimą, taip pat skatintinas degradavusių pievų atkūrimas, siekiant atkurti tinkamas buveines šiai nykstančiai rūšiai.

IUCN kategorija - EN - grėsmingos būklės taksonai

UICN kategorija: EN – grėsmingos būklės (liet. EN) taksonai


Buvusi kategorija: 3 (R) - retos rūšys, kurių populiacijų mažai dėl jų biologinių ypatybių

Buvusi kategorija: 3 (R) - retos rūšys, kurių populiacijų mažai dėl jų biologinių ypatybių

 Laukinių gyvūnų pagalba ir priegoba