🦋 Pietinis perlinukas (lot. Brenthis daphne, angl. Marbled Fritillary, vok. Brombeer-Perlmuttfalter) – pleštekių (lot. Nymphalidae) šeimos drugys (lot. Lepidoptera), kurį 1780 m. atrado ir aprašė Bergštraseris (Bergsträsser).
Į Lietuvos raudonąją knygą pietinis perlinukas įrašytas 1989 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirtas 2 (V) kategorijai. Kiek vėliau, nuo 2000 m., pietinis perlinukas priskirtas 3 (R) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, pietinis perlinukas priskirtas LC kategorijai. Iki šiol, pietinis perlinukas saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Šio drugio išskleistų sparnų plotis siekia 40–54 mm. Lytinis dimorfizmas nėra ryškus, tačiau patinai paprastai būna smulkesni ir tamsesni nei patelės. Sparnai oranžinės spalvos, su būdingu tamsių dėmių raštu, o užpakalinių sparnų apačia nuo vidurio iki krašto yra rudai violetinė, be ryškių dėmių. Drugiai skraido dieną, birželio ir liepos mėnesiais.
Patelės deda kiaušinėlius po vieną ar kelis ant mitybinių augalų ar jų artumoje. Mitybiniai augalai yra avietės, gervuogės ir našlaitės. Žiemoja jauni vikšrai, kurie pavasarį maitinasi jaunais lapais, o suaugę virsta lėliukėmis, dažniausiai pritvirtindami kokoną prie mitybinių augalų.
Pietiniai perlinukai gyvena pamiškių pievose, miško aikštelėse, proskynose, krūmuotose ir atvirose pievose, dirvonuose, pakelėse bei pagrioviuose. Šios buveinės yra svarbios jų išlikimui. Pastaraisiais metais (2021 m.) aptikta daug naujų vietų, kuriose gyvena šie drugiai, tačiau jų populiacijos nėra gausios.
Pietinis perlinukas paplitęs didelėje Europos dalyje ir vidutinio klimato juostoje Azijoje iki Japonijos. Šiaurinė rūšies arealo riba Europoje siekia Britų salas, Skandinaviją, Estiją ir šiaurės vakarinę Rusijos dalį. Lietuva yra šiaurinėje bendrojo arealo pakraštyje, ypač vakarinėje dalyje.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Didžiausia grėsmė šiai rūšiai kyla dėl buveinių struktūros pokyčių. Tai apima laukymių apsodinimą mišku ir miško pakraščių suarimą, dėl kurių nyksta natūralios pamiškių buveinės. Siekiant išsaugoti pietinių perlinukų populiacijas, svarbu užtikrinti, kad jų gyvenamosios vietos nebūtų keičiamos ar naikinamos.
UICN kategorija: LC - nekeliantys susirūpinimo taksonai
