🦋 Juodoji hesperija (lot. Erynnis tages, angl. Dingy Skipper, vok. Dunkler Dickkopffalter, Kronwicken-Dickkopffalter) – storgalviukų (lot. Hesperiidae) šeimos drugys (lot. Lepidoptera), kurią 1758 m. atrado ir aprašė Karlas Linėjus (Linnaeus).
Į Lietuvos raudonąją knygą juodoji hesperija įrašyta 2000 m. ir nuo 2000 m. buvo priskirta 3 (R) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, juodoji hesperija priskirta EN kategorijai. Iki šiol, juodoji hesperija saugoma ir yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Tai nedideli drugiai, turintys plačią galvą, kresną kūną ir verpstiškas antenas. Sparnai, lyginant su stambiu kūnu, yra nedideli, jų išskleistų kraštų plotis siekia 25–28 mm, o priekinio sparno ilgis – 11–13 milimetrų. Sparnų viršus rudas, priekiniai sparnai turi neryškų šviesesnį raštą, o prieš viršūnę yra vienas ar trys maži balti taškai. Užpakaliniai sparnai vienspalviai, juodai rudi. Lytinis dimorfizmas šioje rūšyje beveik nepastebimas.
Vikšrai yra vienspalviai žali, retkarčiais su rudomis žymėmis, jų galva tamsiai ruda, kartais papuošta raudonomis dėmėmis.
Kiaušinėliai dedami ant pupinių augalų, tokių kaip garždenės, raženiai, liucernos, apatinių lapų. Išsiritę vikšrai maitinasi tarp susuktų lapų, o vėliau, būdami suaugę, susuka kokoną ant mitybinių augalų, kuriame žiemoja. Pavasarį vikšrai virsta lėliukėmis. Juodoji hesperija gali turėti dvi kartas per metus: pirmosios kartos drugiai skraido gegužės–birželio mėn., o antrosios – liepos–rugpjūčio mėnesiais.
Drugiai skraido greitai ir žemai, dažniausiai pastebimi atvirose, saulėtose, gerai įšylančiose pievose ar laukymėse šalia mišrių miškų ir pušynų. Būdingos jų buveinės apima sausas kalkingas ir mezofitines pievas. Drugiai mėgsta tupėti ant žiedų, atvirų dirvos lopinėlių ar net gyvūnų išmatų.
Populiacijos Lietuvoje fragmentiškos, radavietėse paprastai aptinkama pavienių individų. Duomenų apie rūšies gausumą nėra pakankamai.
Juodoji hesperija paplitusi Europoje, Mažojoje ir Centrinėje Azijoje bei pasiekianti Kiniją. Lietuvoje šie drugiai dažniausiai aptinkami pietinėje ir pietrytinėje šalies dalyse.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Pagrindinės grėsmės yra buveinių praradimas dėl natūralios sukcesijos, kuomet atviri plotai apauga krūmais ir medžiais, taip pat per intensyvus pievų naudojimas. Norint išsaugoti juodosios hesperijos populiacijas, būtina išlaikyti atviras, gerai įšildomas pievas ir tinkamai prižiūrėti jų buveines.
UICN kategorija: EN – grėsmingos būklės (liet. EN) taksonai
