🦋 Smiltyninė hesperija (lot. Pyrgus serratulae, angl. Olive Skipper, vok. Rundfleckiger Würfelfalter, Schwarzbrauner Würfel-Dickkopffalter, Schwarzbrauner Würfelfalter) – storgalviukų (lot. Hesperiidae) šeimos drugys (lot. Lepidoptera), kurią 1839 m. atrado ir aprašė Žiulis Ramburas (Rambur).
Į Lietuvos raudonąją knygą smiltyninė hesperija įrašyta 2000 m. ir nuo 2000 m. buvo priskirta 3 (R) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, smiltyninė hesperija priskirta EN kategorijai. Iki šiol, smiltyninė hesperija saugoma ir yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Šie drugiai yra nedideli, jų išskleistų sparnų plotis siekia apie 25 milimetrus. Sparnai tamsiai juodi, su kvadratinėmis baltomis dėmelėmis, kas suteikia jiems išskirtinį ir lengvai atpažįstamą įvaizdį. Smiltyninės hesperijos gyvena atvirose buveinėse, dažniausiai sauspievėse – pušynų aikštelėse, palei upes, pietinės ekspozicijos šlaituose, palei geležinkelius ar atviruose smėlynuose. Šie drugiai skraido nuo gegužės vidurio iki birželio pabaigos, ir dėl greito skrydžio dažnai būna sunkiai pastebimi.
Kiaušinėlius jie deda pavieniui apatinėje mitybinių augalų dalyje. Vikšrai minta smiltyninėmis sidabražolėmis ir rasakilomis, o žiemą jie praleidžia pasiekę priešpaskutinį ūgį, kad balandį virstų lėliukėmis.
Populiacijos Lietuvoje yra gana fragmentiškos ir negausios, tačiau per pastaruosius 10 m. (2021 m.) tik viena nauja radavietė buvo užfiksuota. Gausumas mažėja, ypač palei Šventosios upę Ukmergės rajone, kur atviros buveinės savaime užauga krūmais arba medžiais, kas kelia grėsmę rūšies išlikimui.
Smiltyninė hesperija paplitusi Pietų ir Centrinėje Europoje, Azijoje, Pietų ir Vidurio Sibire, Mongolijoje ir Užbaikalėje. Lietuvoje ši rūšis aptinkama tik vietomis, dažniausiai pietinėje ir rytinėje dalyse, tačiau nebuvo užfiksuota šiaurinėje ir vakarinėje šalies dalyse.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Smiltyninės hesperijos populiacijos nyksta dėl izoliacijos, buveinių fragmentacijos ir ūkininkavimo tradicijų pasikeitimų. Ekstensyvus žemės ūkis, nebenaudojant sauspievės ir leidžiant augalijai apaugti medžiais, keičia atvirų buveinių struktūrą ir priverčia šią rūšį migruoti į mažesnes teritorijas. Norint išsaugoti smiltyninę hesperiją, būtinos gamtotvarkos priemonės, tokios kaip sumedėjusios augalijos šalinimas ir ekstensyvus ganymas. Taip pat rekomenduojama atkurti degradavusias sauspievių buveines, kad suteiktų geresnes gyvenimo sąlygas šiai retai rūšiai.
Įdomu, kad smiltyninė hesperija dažnai yra susijusi su kraštovaizdžio pokyčiais. Atviri, saulėti plotai, kaip šlaitai ar smėlynai, yra esminiai jų buveinės elementai. Tuo pačiu metu, ši rūšis gali būti naudingas indikatorius, rodančiu ekologinius pokyčius, nes jos populiacijos sumažėjimas signalizuoja apie netinkamus aplinkos pokyčius, tokius kaip atvirų buveinių užsodinimas medžiais.
UICN kategorija: EN – grėsmingos būklės (liet. EN) taksonai
