🐞 Dvijuostė nendriadusė (lot. Graphoderus bilineatus, angl. Water Beetle, vok. Schmalbindiger Breitflügel-Tauchkäfer) – dusių (lot. Dytiscidae) šeimos vabalas (lot. Coleoptera), kurią 1774 m. atrado ir aprašė Čarlis de Gyras (DeGeer).

Į Lietuvos raudonąją knygą dvijuostė nendriadusė įrašyta 2003 m. ir nuo 2003 m. buvo priskirta 4 (I) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, dvijuostė nendriadusė priskirta NT kategorijai. Iki šiol, dvijuostė nendriadusė saugoma ir yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Dvijuostė nendriadusė yra vidutinio dydžio vabalas, kurio kūno ilgis siekia 14–16 milimetr. Kūnas ovalus, antsparniai gelsvi su smulkiomis, juodomis dėmelėmis, sudarančiomis tinklo pavidalo raštą. Vabalo pilvinė pusė blyškiai geltona, o priešnugarėlė dominuoja geltona spalva, su siaurais, juodais raiščiais priekinėje ir pamatinėje dalyse. Šie raiščiai yra kelis kartus siauresni nei vidurinė šviesi priešnugarėlės dalis. Patinų priekinių kojų letenų trys pirmieji nareliai yra smarkiai išplatėję, o užpakalinės kojos pritaikytos plaukimui. Lervos, užaugančios iki 24 mm ilgio, yra blyškiai gelsvos, o du paskutiniai pilvo segmentai – rudi.
Ši rūšis vystosi per visiškosios metamorfozės tarpsnius – nuo kiaušinio iki suaugėlio. Suaugėliai dažniausiai pastebimi gegužės–birželio ir rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, o žiemoja suaugę vabalai. Didžiąją gyvenimo dalį dvijuostės nendriadusės praleidžia vandenyje ir labai retai skraido. Patelės vasaros pradžioje deda kiaušinius vandens telkinių pakrantėse, dažniausiai į iškilusius iš vandens tuščiavidurius augalus. Lervos gyvena sekliuose vandens telkinių pakrantės ruožuose, kur tarp sąnašų ir augalų likučių suformuoja ertmes ir jose virsta lėliukėmis, tokiu būdu išnaudodamos vandens telkinių pakrančių ekologines sąlygas savo vystymuisi. Lervos ir suaugėliai yra plėšrūs, minta kitais smulkiais vandens organizmais.
Ši rūšis dažniausiai aptinkama sekliuose, gerai saulės įšildomuose neišdžiūstančiuose vandens telkiniuose su plačiomis pakrantės zonomis. Vandens telkinių gylis paprastai siekia nuo 0,7 iki 1 metro. Tinkamos buveinės gali būti įvairaus dydžio ir trofiškumo, tačiau svarbiausia, kad jos išliktų natūralios ir netrikdomos.
Dvijuostės nendriadusės paplitusios Europoje (išskyrus Viduržemio pajūrio sritį) ir Azijoje iki Vakarų Sibiro. Lietuvoje rūšis aptinkama centrinėje arealo dalyje, tačiau paplitimas nėra pakankamai ištirtas. Šiuo metu dvijuostė nendriadusė aptikta 14-oje Lietuvos rajonų, tačiau tikslus paplitimo mastas žinomas tik specifinių tyrimų, naudojant gyvagaudes gaudykles, dėka.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Pagrindinę grėsmę šiai rūšiai kelia buveinių pokyčiai, tokie kaip tiesioginė ir netiesioginė vandens telkinių tarša ar per didelis apaugimas nendrėmis, dėl kurio prarandamos tinkamos seklios pakrantės zonos. Siekiant išlaikyti populiacijų lygį, būtina saugoti natūralias buveines nuo taršos ir užtikrinti, kad vandens telkiniai išliktų nepaveikti neigiamos žmogaus veiklos.
UICN kategorija: NT – arti grėsmės esantys (liet. NT) taksonai
Buvusi kategorija: 4 (I) - neapibrėžto statuso rūšys, kurių dėl duomenų stokos negalima įrašyti į kitas kategorijas