🐞 Didysis spragšis arba didysis sprakšis (lot. Stenagostus rufus) – spragšių (lot. Elateridae) šeimos vabalas (lot. Coleoptera), kurį 1774 m. atrado ir aprašė Čarlis de Gyras (DeGeer).
Į Lietuvos raudonąją knygą didysis spragšis įrašytas 2003 m. ir nuo 2003 m. buvo priskirtas 4 (I) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, didysis spragšis priskirtas EN kategorijai. Iki šiol, didysis spragšis saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Didysis spragšis yra raudonai rudas vabalas, kurio kūno ilgis siekia 20–28 mm. Kojos ir antenos taip pat raudonai rudos, o apatinė kūno pusė apaugusi trumpais geltonais plaukeliais. Ši rūšis plėšri, o jos lervos vystosi po storų nudžiūvusių pušų žieve, dažniausiai apatinėje kamieno dalyje arba šaknyse. Taip pat jos randamos po nuvirtusių medžių žieve.
Lervos minta įvairių rūšių ūsuočių lervomis, tarp kurių yra trumpaūsiai medkirčiai (lot. Spondylis buprestoides), juodieji kelmalindžiai (lot. Asemum striatum), rudieji gaisrasekiai (lot. Arhopalus rusticus) ir raudonieji žieduoliai (lot. Stictoleptura rubra). Šis unikalus maitinimosi būdas padeda palaikyti ekosistemos pusiausvyrą pušynuose. Lervų vystymosi trukmė yra apie 5 metus.
Suaugę vabalai aktyvūs birželio ir liepos mėnesiais, daugiausia naktį, o dieną slepiasi medžių žievės plyšiuose ar po atšokusia žieve. Jie reaguoja į šviesos šaltinius, todėl kartais atskrenda į šviesą. Šie vabalai dažniausiai aptinkami pušynuose, kuriuose yra storų nudžiūvusių pušų.
Populiacijos gausumas Lietuvoje yra labai mažas, rūšis laikoma reta. Žinomos tik pavienės radavietės, todėl svarbu atkreipti dėmesį į grėsmes šiai rūšiai.
Didysis spragšis paplitęs Centrinėje ir Pietų Europoje, išskyrus Britų salas, o rytuose arealas siekia Ukrainą. Lietuvoje šios rūšies randama tik pietrytinėje šalies dalyje ir Baltijos pajūrio pušynuose, dažniau Kuršių nerijoje (Juodkrantės sengirėje) bei Pietryčių Lietuvos pušynuose.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Didžiausią grėsmę didžiajam spragšiui kelia brandžių pušynų kirtimas, pavienių nudžiūvusių pušų šalinimas bei miškų gaisrai. Siekiant apsaugoti šią rūšį, būtina išsaugoti pavienes senas ir nudžiūvusias pušis saulės gerai apšviečiamose vietose, tokiose kaip miškų aikštelės ar pietinės ekspozicijos pamiškės.
UICN kategorija: EN – grėsmingos būklės (liet. EN) taksonai
Buvusi kategorija: 4 (I) - neapibrėžto statuso rūšys, kurių dėl duomenų stokos negalima įrašyti į kitas kategorijas
