Saugomi ir reti vabzdžiai Lietuvoje

🐞 Pušinis plokščiavabalis (lot. Cucujus haematodes) – plokščiavabalių (lot. Cucujidae) šeimos vabalas (lot. Coleoptera), kurį 1845 m. atrado ir aprašė Erichsonas (Erichson).

Į Lietuvos raudonąją knygą pušinis plokščiavabalis įrašytas 2003 m. ir nuo 2003 m. buvo priskirtas 4 (I) kategorijai. Kiek vėliau, nuo 2007 m., pušinis plokščiavabalis priskirtas 2 (V) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, pušinis plokščiavabalis priskirtas EN kategorijai. Iki šiol, pušinis plokščiavabalis saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.

Šio vabalo kūnas yra 13–17 mm ilgio, plokščias, skaisčiai raudonos spalvos. Vidukrūtinio ir pakrūtinio šonai, pilvelis, viršutinių žandų viršūnės, blauzdos, letenos bei antenos yra juodos. Prieškrūtinio šoniniai kraštai turi smulkius dantelius. Išvaizda pušinis plokščiavabalis labai panašus į purpurinį plokščiavabalį, tačiau jo vientisai raudona prieškrūtinė ir žandai (išskyrus jų viršūnes) yra pagrindinis skiriamasis požymis.

Lervos vystosi po nudžiūvusių medžių žieve, dažniausiai brandžiuose medynuose, sengirėse ar parkuose. Europoje šios rūšies lervos dažniausiai aptinkamos po spygliuočių medžių žieve. Lervų vystymasis trunka 2–3 metus. Suaugėliai išsirita rudenį ir lieka žiemoti po žieve, o poravimosi sezonas prasideda gegužės–birželio mėnesiais. Lervos yra įvairiaėdės – jos gali būti plėšrios, maitėdės arba maitintis grybų miceliu. Suaugę vabalai daugiausia laiko praleidžia po medžių žieve, o poravimosi metu gali būti pastebėti ropinėjantys netoli vystymosi vietų arba retais atvejais skraidantys.
Lietuvoje pušinio plokščiavabalio populiacijos gausumas nėra išsamiai įvertintas. Dažniausiai aptinkama vos po keletą individų, rastų po nudžiūvusių pušų žieve Čepkelių raiste ir Pirčiupių miške (Varėnos r.).

Pušinis plokščiavabalis paplitęs Eurazijoje. Jo arealas šiaurėje siekia pietinę Suomijos dalį bei Rusijos Leningrado, Jaroslavlio ir Kirovo sritis, pietuose – Italiją, Balkanų pusiasalį ir Kaukazą, rytuose – Sachalino salą, Japoniją, Kiniją ir Taivaną. Tačiau šis vabalas nėra aptinkamas į vakarus nuo Vokietijos. Centrinėje Europoje rūšis labai reta ir dažniausiai aptinkama kalnuotuose regionuose. Lietuvoje pušinis plokščiavabalis kol kas pastebėtas tik pietinėje šalies dalyje.

Pagrindinės grėsmės šiai rūšiai yra fragmentiškai išsidėsčiusios tinkamos buveinės, intensyvi miškininkystė, sanitariniai ir plynieji miškų kirtimai bei džiūstančių medžių trūkumas. Siekiant apsaugoti pušinį plokščiavabalį, būtina riboti miško kirtimus, išlaikyti tinkamas sengires ir palikti pakankamą skaičių džiūstančių bei nudžiūvusių brandžių medžių.

UICN kategorija: EN – grėsmingos būklės (liet. EN) taksonai