🐞 Kelminis juodvabalis (lot. Uloma culinaris) – juodvabalių (lot. Tenebrionidae) šeimos vabalas (lot. Coleoptera), kurį 1758 m. atrado ir aprašė Karlas Linėjus (Linnaeus).
Į Lietuvos raudonąją knygą kelminis juodvabalis įrašytas 2003 m. ir nuo 2003 m. buvo priskirtas 4 (I) kategorijai. Iš Lietuvos raudonosios knygos kelminis juodvabalis buvo išbrauktas 2019 metais.
Ši rūšis vystosi trūnijančioje, grybų pažeistoje pušų medienoje, dažniausiai senuose kelmuose ar spygliuočių pjuvenų krūvose. Kelminiai juodvabaliai yra glaudžiai susiję su natūralia miško ekologija, todėl jų buveinės paprastai randamos brandžiuose miškuose, kur išsaugoma natūrali medienos irimo eiga.
Populiacijos gausumas Lietuvoje nėra išsamiai ištirtas. Šie vabalai dažniausiai aptinkami pavieniui, todėl jų paplitimo mastas ir populiacijos dydis nėra gerai žinomi.
Kelminis juodvabalis paplitęs Europoje, šiaurėje siekiantis pietinę Skandinaviją, o pietuose aptinkamas Kaukaze. Lietuvoje šis vabalas aptiktas įvairiose vietovėse: Jiesios kraštovaizdžio draustinyje (Kauno r., 1978, 1981, 1983 m.), Noreikiškėse (Kauno r., 1983 m.), Ežerėlyje (Kauno r., 1984 m.), Alytuje (2003 m.), Punios šile (Alytaus r., 2003 m.), Čepkelių rezervate (Varėnos r., 2004 m.) ir Viešvilės rezervate (Tauragės r., 2004 m.).
Pagrindinės grėsmės kelminiam juodvabaliui yra pušų vėjavartų, vėjalaužų bei senų, nudžiūvusių pušų šalinimas. Toks miškų tvarkymas naikina jų natūralias buveines ir kelia grėsmę rūšies išlikimui. Norint apsaugoti šią rūšį, būtina brandžiuose pušynuose palikti pavienius senus, nudžiūvusius ar trūnijančius pušis, kurie užtikrina šios rūšies vystymosi sąlygas.
Buvusi kategorija: 4 (I) - neapibrėžto statuso rūšys, kurių dėl duomenų stokos negalima įrašyti į kitas kategorijas
