Svetainės pritaikymo įrankiai

IUCN kategorija - EN - grėsmingos būklės taksonai

Buvusi kategorija: 3 (R) - retos rūšys, kurių populiacijų mažai dėl jų biologinių ypatybių

🐞 Pjūklaūsis kelmagraužis (lot. Prionus coriarius, angl. Sawyer Beetle, Tanner Beetle, vok. Sägebock) – ūsuočių (lot. Cerambycidae) šeimos vabalas (lot. Coleoptera), kurį 1758 m. atrado ir aprašė Karlas Linėjus (Linnaeus).

Pjūklaūsis kelmagraužis (lot. Prionus coriarius, angl. Sawyer Beetle, Tanner Beetle, vok. Sägebock)
Pjūklaūsis kelmagraužis (lot. Prionus coriarius, angl. Sawyer Beetle, Tanner Beetle, vok. Sägebock) / Nuotr. Екатерина Следкова / CC BY-NC 4.0

Į Lietuvos raudonąją knygą pjūklaūsis kelmagraužis įrašytas 2000 m. ir nuo 2000 m. buvo priskirtas 3 (R) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, pjūklaūsis kelmagraužis priskirtas EN kategorijai. Iki šiol, pjūklaūsis kelmagraužis saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.

Pjūklaūsis kelmagraužis yra vienas įspūdingiausių Lietuvos faunos vabalų ir priklauso retų rūšių grupei: jo kūnas siekia 20–45 mm ilgį, yra platus, dažniausiai rudos, tamsiai rudos ar juodos spalvos, su grublėtu paviršiumi. Prieškrūtinės šonai turi tris didelius aštrius dantis, o antenos yra masyvios ir ilgos, sudarytos iš 11 (patelių) ar 12 (patinų) narelių. Šie vabalai gyvena perbrendusiuose miškuose, vadinamose sengirėse, kur lervos vystosi trūnijančioje medienoje – dažniausiai kelmuose arba storose šaknyse.

Lervos bręsta 3–4 m., po to dirvoje tampa lėliukėmis. Suaugę vabalai atsiranda vasarą ir išlieka aktyvūs iki rudens, dažniausiai skraido tamsiuoju paros metu.

🐾  Maloniai prašome informuoti apie galimai pastebėtą rūšį, nurodant tikslią radimo vietą bei datą el. paštu: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.. Tik nepamirškite prisegti nuotraukų ar video, jų labai laukiame, iš anksto dėkojame ir nuostabios gamtos! 🐾

Pjūklaūsio kelmagraužio populiacijos gausumas Lietuvoje nėra tiksliai įvertintas, pastebėti tik pavieniai individai. Pagrindinės šio vabalo nykimo priežastys yra tinkamų buveinių trūkumas ir intensyvi miškininkystė, įskaitant sanitarinius bei plynus miško kirtimus, brandžių medžių ir džiūstančios medienos šalinimą.

Šios rūšies arealas driekiasi vakarinėje Palearktikos dalyje nuo Portugalijos ir Didžiosios Britanijos vakaruose iki Tomsko srities rytuose, šiaurėje siekia pietinę Suomijos dalį, o pietuose apima Šiaurės Afrikos (Alžyro, Tuniso) bei Artimųjų Rytų (Sirijos, Turkijos, Irano) regionus. Lietuvoje užfiksuota keliolika šios rūšies radaviečių.

Norint apsaugoti pjūklaūsį kelmagraužį, būtina riboti miškų kirtimus, neliesti džiūstančių senų medžių ir vengti kelmų rovimo. Šių priemonių įgyvendinimas padėtų išsaugoti šią retą ir nykstančią rūšį Lietuvos miškuose.

IUCN kategorija - EN - grėsmingos būklės taksonai

UICN kategorija: EN – grėsmingos būklės (liet. EN) taksonai


Buvusi kategorija: 3 (R) - retos rūšys, kurių populiacijų mažai dėl jų biologinių ypatybių

Buvusi kategorija: 3 (R) - retos rūšys, kurių populiacijų mažai dėl jų biologinių ypatybių

 Laukinių gyvūnų pagalba ir priegoba