🦇 Rudasis nakviša (lot. Nyctalus noctula, angl. Common Noctule, Noctule, vok. Große Abendsegler, Abendsegler, Grof) – lygianosinių (lot. Vespertilionidae) šeimos šikšnosparnis (lot. Chiroptera), kurį 1774 m. atrado ir aprašė Johanas fon Šreberis (Schreber).
Į Lietuvos raudonąją knygą rudasis nakviša įrašytas 1989 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirtas 4 (I) kategorijai. Kiek vėliau, nuo 2003 m., rudasis nakviša priskirtas 5 (Rs) kategorijai. Iš Lietuvos raudonosios knygos rudasis nakviša buvo išbrauktas 2019 metais.
Rudasis nakviša yra pats didžiausias Lietuvoje gyvenantis šikšnosparnis migrantas. Pavasarį, grįžęs iš Pietų Europos žiemaviečių, jis apsigyvena medžių drevėse, inkiluose, taip pat pastatų stogų ar sienų ertmėse.
Patinai laikosi pavieniui ir gina savo teritorijas nuo kitų, o patelės buriasi į kolonijas po 20–40 individų.
🐾 Maloniai prašome informuoti apie galimai pastebėtą rūšį, nurodant tikslią radimo vietą bei datą el. paštu:
Rudasis nakviša yra vienas iš nedaugelio Europos šikšnosparnių, kuris dažnai pradeda medžioti dar nesutemus – neretai jį galima pamatyti skraidantį kartu su kregždėmis ar čiurliais. Skraidydami 30–60 m aukštyje virš vandens, jie gaudo įvairius vabzdžius, ypač stambius vabalus. Į slėptuves grįžta brėkštant.
Patelės veda 1, kartais 2 ar net 3 jauniklius. Esant pavojui, jos jauniklius perneša į kitą slėptuvę. Mažyliai greitai auga, jau po mėnesio pradeda skraidyti ir tampa savarankiški. Poravimasis vyksta rudenį migracijos metu – tada patinai slėptuvėse vilioja pateles savitais garsais ir sudaro haremus.
Lietuvoje rudasis nakviša nėra reta rūšis. Nors dažniausiai aptinkami pavieniai individai, daugybėje rajonų galima matyti ir besimaitinančias grupes, sudarytas iš kelių ar keliolikos šikšnosparnių, ypač rudens vakarais prie gatvių apšvietimo žibintų. Patelių jauniklių vedimo kolonijos fiksuotos Vilniuje ir Tamošavoje (Trakų r.). Rudens migracijos metu šie šikšnosparniai telkiasi į nedidelius būrelius, slepiasi ilguose inkiluose, uoksuose. Populiacija laikoma stabili.
Rudasis nakviša paplitęs nuo Pirėnų pusiasalio vakaruose iki Kinijos ir Šiaurės Vietnamo rytuose. Šios rūšies nėra tik Europos šiaurėje bei kai kuriose Azijos šiaurinėse ir pietinėse teritorijose. Lietuvoje rudasis nakviša randamas visoje šalies teritorijoje.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Didžiausią grėsmę rūšiai kelia drevėtų medžių kirtimas ir senų pastatų atnaujinimas, dėl ko prarandamos slėptuvės. Įrengus saugias slėptuves didesnių vandens telkinių pakrantėse bei miškingų teritorijų migraciniuose koridoriuose, būtų galima dar labiau sustiprinti šios rūšies populiacijas.
Buvusi kategorija: 5 (Rs) - išsaugotos rūšys, kurių, anksčiau įrašytų į Lietuvos Raudonąją knygą, gausumas jau atkurtas
