🦟 Mažoji ankstyvė arba kapnopsis (lot. Capnopsis schilleri) – požieminių ankstyvių (lot. Capniidae) šeimos ankstyvė (lot. Plecoptera), kurią 1892 m. atrado ir aprašė M. Rostokas (Rostock).
Į Lietuvos raudonąją knygą mažoji ankstyvė įrašyta 1989 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirta 3 (R) kategorijai. Kiek vėliau, nuo 2003 m., mažoji ankstyvė priskirta 4 (I) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, mažoji ankstyvė priskirta NT kategorijai. Iki šiol, mažoji ankstyvė saugoma ir yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Mažųjų ankstyvių lervos yra nedidelės, 5–7 mm ilgio, gyvenančios smėlėtuose, žvyruotuose ar akmenuotuose upių dugnuose, dažnai už didesnių akmenų, nuskendusių medžių ar šakų, kur kaupiasi organinės sąnašos. Šios lervos minta detritu. Suaugę individai yra maži, 3,5–4,5 mm ilgio, o jų skraidymo laikotarpis Lietuvoje trunka nuo balandžio iki birželio. Gyvenimo sąlygoms būdingas stabilus, vėsus vanduo, kurio temperatūra vasarą neviršija 17 °C, dažnai apsaugotas miško nuo tiesioginių saulės spindulių.
Populiacijų gausumo pokyčiai nėra gerai ištirti. Sarioje 1958 m. lervų buvo rasta gausiai, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais suaugusių individų registruojama tik pavieniai. Viešvilės žemupio tyrimai iki 2003 m. parodė, kad ši upė galėtų būti tinkama mažosioms ankstyvėms gyventi, tačiau populiacijų būklė liko nežinoma.
Mažoji ankstyvė yra reta rūšis, plačiai paplitusi Vakarų Palearktikoje, tačiau gausesnė Skandinavijoje. Lietuvoje ši rūšis žinoma tik iš kelių vietovių: Vilnios ir Sarios upių (XX a. viduryje), o suaugėliai pastaraisiais metais stebėti prie Meros, Sarios ir Viešvilės upių. Tai ledynmečio reliktas, gyvenantis šaltavandenėse, stiprios srovės ir humusingo vandens upėse.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Pagrindinės grėsmės yra upių tarša ir fizinės buveinių charakteristikos pokyčiai. Sulėtėjus srovei, užpylus ar pertvarkius upės dugną, keičiant natūralų hidrografinį tinklą (įrengiant užtvankas, hidroelektrines, rekreacinius objektus), šios rūšies biotopai nyksta. Patvankos kelia ypatingą grėsmę – sumažėja srovės greitis, pakyla vandens temperatūra, pradeda dumblėti dugnas, o tai gali visiškai sunaikinti tinkamas gyvenimo sąlygas.
Siekiant išsaugoti mažąją ankstyvę, būtina išlaikyti švarius, natūralios struktūros upių biotopus su šaltu, greitai tekančiu vandeniu. Turi būti vengiamas upių pertvarkymas, o buveinių apsaugai svarbu išsaugoti jų natūralią būklę.
UICN kategorija: NT – arti grėsmės esantys (liet. NT) taksonai
Buvusi kategorija: 4 (I) - neapibrėžto statuso rūšys, kurių dėl duomenų stokos negalima įrašyti į kitas kategorijas
