🦋 Pietinė hesperija (lot. Carcharodus floccifera, sin. Reverdinus flocciferus, angl. Tufted Marbled Skipper, vok. Heilziest-Dickkopffalter) – storgalviukų (lot. Hesperiidae) šeimos drugys (lot. Lepidoptera), kurią 1847 m. atrado ir aprašė Kristupas Zeleris (Zeller).
Į Lietuvos raudonąją knygą pietinė hesperija įrašyta 1989 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirta 3 (R) kategorijai. Iš Lietuvos raudonosios knygos pietinė hesperija buvo išbraukta 2000 metais.
Pietinių hesperijų buveinės yra drėgni lapuočių ar mišrieji miškai, kuriuose dažnai aptinkama notrų (lot. Stachys). Drugiai aktyvūs dienomis birželio ir liepos mėn., juos galima stebėti pamiškėse, miško aikštelėse, kirtimuose bei pakelėse. Vikšrai minta notrų lapais ir gyvena šių augalų aplinkoje.
Populiacijos gausumas Lietuvoje yra nedidelis, dažniausiai randami pavieniai individai. Lamankos miške per dieną kartais galima stebėti iki šešių ar septynių drugių. Didesnių populiacijų šalyje neužfiksuota.
Pietinė hesperija – drugys, paplitęs Pietų ir Vidurio Europoje, Šiaurės Afrikoje, Kaukaze bei Vidurinėje Azijoje. Lietuvoje šis drugys randamas keliose vietose, įskaitant Biržų girią, Kamanų rezervatą, Raguvos, Ukmergės, Kauno, Marijampolės ir Raseinių rajonų miškus. Taip pat pastebėtas Žiežmarių apylinkėse ir kitose miškingose vietovėse, kur auga notros.
Rūšiai apsaugoti būtina išsaugoti miškus, kuriuose auga notros, taip pat užtikrinti šių miškų tinkamas ekologines sąlygas. Pietinė hesperija jau gyvena saugomose teritorijose, tokiose kaip Kamanų rezervatas bei Pavejuonio ir Dukstynos entomologiniai draustiniai. Šių vietovių apsauga ir tvarkymas yra svarbus rūšies išlikimui.
