🦋 Raudonsparnė meškutė (lot. Tyria jacobaeae, angl. Cinnabar moth) – erebidų (lot. Erebidae) šeimos drugys (lot. Lepidoptera), kurią 1758 m. atrado ir aprašė Karlas Linėjus (Linnaeus).
Į Lietuvos raudonąją knygą raudonsparnė meškutė įrašyta 1989 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirta 2 (V) kategorijai. Kiek vėliau, nuo 2000 m., raudonsparnė meškutė priskirta 4 (I) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, raudonsparnė meškutė priskirta NT kategorijai. Iki šiol, raudonsparnė meškutė saugoma ir yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Raudonsparnės meškutės yra ryškių spalvų: jų priekiniai sparnai rudame fone išmarginti rausvomis juostomis ir dėmėmis, o užpakaliniai sparnai yra beveik ištisai rausvi. Tokios spalvos daro juos lengvai atpažįstamus. Šios rūšies drugiai gyvena upių slėniuose, dažniausiai prie Nemuno, Merkio ir Ūlos, taip pat pamiškių sausose pievose, dirvonuose, kur gausu pievinių žilių – pagrindinio vikšrų mitybinio augalo. Suaugę drugiai skraido gegužės pabaigoje ir birželio mėnesį, aktyviausi naktimis, tačiau kartais pastebimi ir dienomis.
Vikšrai, kurie išsiskiria ryškiomis geltonų ir juodų žiedų spalvomis, aptinkami liepos–rugpjūčio mėnesiais. Jie minta pievinių žilių lapais ir žiedais, dažnai gyvena grupėmis, o ant vieno augalo galima rasti net kelias dešimtis vikšrų. Alkaloidai, kuriuos vikšrai sukaupia su maistu, apsaugo juos nuo daugumos plėšrūnų, išskyrus parazitinius vabzdžius. Žiemoja lėliukės, kokonus supinančios tarp nudžiūvusių augalų.
Raudonsparnė meškutė yra Palearktikoje paplitusi drugių rūšis, aptinkama Europoje, Vakarų Azijoje ir Sibire. Į Australiją ir Šiaurės Ameriką ji buvo introdukuota siekiant sumažinti žilių (lot. Senecio) populiacijas. Lietuvoje šis drugys pirmą kartą aptiktas XIX a. pabaigoje Vilniuje. XX a. pradžioje pavienių individų buvo rasta Lazdijų ir Varėnos rajonuose, tačiau vėliau ilgą laiką ji nebuvo registruojama. XX a. aštuntajame dešimtmetyje vėl aptikta Lazdijų rajone, o vėliau stebėjimų pradėjo daugėti. Šiandien raudonsparnė meškutė dažniausiai aptinkama Pietų Lietuvoje, šiauriausias stebėjimo taškas – Jonavos rajonas.
Šios rūšies populiacijų būklė Lietuvoje yra stabili, nors dažniausiai aptinkama pavienių drugių. Tinkamose buveinėse galima rasti daugiau vikšrų. Pagrindinė grėsmė raudonsparnei meškutei yra sausų pievų nykimas, atsirandantis dėl savaiminio jų užaugimo arba užsodinimo miškais. Siekiant apsaugoti šią rūšį, būtina išsaugoti natūralias sausas pievas, jas fragmentiškai šienaujant ar neintensyviai ganant bei periodiškai pašalinant krūmus ir medžius.
UICN kategorija: NT – arti grėsmės esantys (liet. NT) taksonai
Buvusi kategorija: 4 (I) - neapibrėžto statuso rūšys, kurių dėl duomenų stokos negalima įrašyti į kitas kategorijas
