🐝 Raukšlėtoji smėliabitė (lot. Andrena rugulosa, vok. Runzelige Zwergsandbiene) – smėliabičių (lot. Andrenidae) šeimos plėviasparnis (lot. Hymenoptera), kurią 1935 m. atrado ir aprašė E. Stokhertas (Stöckhert).
Į Lietuvos raudonąją knygą raukšlėtoji smėliabitė įrašyta 1989 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirta 1 (E) kategorijai. Kiek vėliau, nuo 2000 m., raukšlėtoji smėliabitė priskirta 4 (I) kategorijai, o nuo 2003 m. – 1 (E) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, raukšlėtoji smėliabitė priskirta CR kategorijai. Iki šiol, raukšlėtoji smėliabitė saugoma ir yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Raukšlėtoji smėliabitė – tai nedidelė, tamsiai pilka ir negausiai plaukuota bitė, kuri gyvena pavieniui. Patelės žemėje kasa atskirus urvelius, iš kurių šoninės kameros (narveliai) skiriamos palikuonių vystymuisi. Kiekviename narvelyje patelė suformuoja žiedadulkių kamuolėlį, ant kurio padeda kiaušinį, o vėliau uždaro narvelį ir visą lizdą užpilą žeme.
Lervos vystosi maitindamosi suneštomis žiedadulkėmis, po to virsta lėliukėmis, kurios peržiemoja narveliuose ir kitą pavasarį tampa suaugusiomis bitėmis. Patinai pradeda skraidyti balandžio viduryje, o patelės aktyvios nuo balandžio pabaigos iki gegužės antros pusės.
Ši rūšis yra stenotopinė – ji gyvena tik specifinėse buveinėse, tokiose kaip nesusivėrusios smiltpievės ir karbonatinių smėlynų pievos, kuriose auga mitybiniai augalai – smiltyniniai laibeniai (lot. Alyssum gmelinii). Lietuvoje pastebėta, kad 500 metrų ilgio transekte ant mitybinių augalų skraido iki 16 patelių, tad populiacija vertinama kaip reta.
Raukšlėtoji smėliabitė – Centrinėje ir Pietų Europoje bei Artimuosiuose Rytuose paplitusi rūšis, kurios arealas tęsiasi nuo Prancūzijos iki Kaukazo, Turkijos ir Irano. Šiaurinė šios bitės paplitimo riba eina per Pietų Lietuvą. Lietuvoje iki šiol žinoma tik viena populiacija, aptikta Kapiniškiuose (Varėnos raj.).
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Pagrindinės grėsmės raukšlėtajai smėliabitei kyla dėl tinkamų buveinių pokyčių ir blogėjančios jų kokybės. Intensyvėjanti žemdirbystė, sausų ganyklų apleidimas, natūrali sukcesija, pievų apaugimas krūmynais ir medžiais, atvirų buveinių apželdinimas medžiais, erozijos prevencija, gaisrų stygius ir jų slopinimas – visi šie veiksniai kelia pavojų šios rūšies išlikimui. Norint apsaugoti šią bitę, būtina palaikyti ir tinkamai prižiūrėti jos buveines, reguliariai stabdant pievų apaugimą.
Buvusi kategorija: 1 (E) - išnykstančios rūšys, kurios yra ties išnykimo riba ir kurias galima išsaugoti tik naudojant specialias apsaugos priemones
