🐝 Katilėlinė smėliabitė (lot. Andrena curvungula, vok. Braune Schuppensandbiene, Braunschuppige Sandbiene) – smėliabičių (lot. Andrenidae) šeimos plėviasparnis (lot. Hymenoptera), kurią 1870 m. atrado ir aprašė Dr. Tomas Tomsonas (Thomson).
Į Lietuvos raudonąją knygą katilėlinė smėliabitė įrašyta 1991 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirta 3 (R) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, katilėlinė smėliabitė priskirta EN kategorijai. Iki šiol, katilėlinė smėliabitė saugoma ir yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Katilėlinės smėliabitės gyvenimo būdas išsiskiria tuo, kad kiekviena patelė įrengia atskirą lizdą, išsirausdama urvelį žemėje. Nuo pagrindinio urvelio iškasa šoninius narvelius, kurių sienas padengia vašku. Į kiekvieną narvelį patelė suneša žiedadulkių atsargas, suformuoja maisto kamuolėlį ir padeda kiaušinį. Baigusi darbą, ji uždaro narvelius ir pagrindinį įėjimą užpildama juos žeme. Lervos vystosi maitindamosi žiedadulkėmis, o žiemoti lieka savo narveliuose. Suaugusios bitės pasirodo kitų metų vasarą – patinai pradeda skraidyti gegužės pabaigoje, o patelės prisijungia birželio mėnesį.
Katilėlinė smėliabitė yra sausų pievų rūšis, aptinkama pusiau atvirose vietovėse – šlaituose ar sausose ganyklose, kur gausiai auga mitybiniai augalai, tokie kaip katilėliai. Šios rūšies buveinės dažnai pasižymi išretėjusia žoline augalija ir atviru, lengvu gruntu, tinkamu lizdams įrengti.
Rūšis Lietuvoje yra reta. Net tinkamose buveinėse, pavyzdžiui, ant katilėlių žiedų, per vieną stebėjimą buvo aptikta vos keli individai.
Katilėlinė smėliabitė yra vidutinio dydžio bitė, pasižyminti rusvais žvyneliais panašiais plaukeliais ant nugaros. Ši rūšis paplitusi Centrinėje ir Rytų Europoje, pietinėje Europos dalyje aptinkama kalnuotose vietovėse. Taip pat jos galima rasti Kaukaze, Turkijoje, rytuose iki Kazachijos, o šiaurėje retai pasiekia Pietų Švediją ir Latviją. Lietuvoje ši rūšis yra reta ir rasta tik pietinėje šalies dalyje – Kalvarijos savivaldybėje, Lazdijų ir Varėnos rajonuose.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Pagrindinę grėsmę rūšiai kelia buveinių pokyčiai, tokie kaip intensyvi žemdirbystė, ganyklų apleidimas ir pievų apaugimas krūmynais ar medžiais. Atviros buveinės dažnai yra užželdinamos arba saugomos nuo erozijos, dėl ko prarandamos eroduojančios vietovės, kuriose bitės galėtų įsikurti. Norint apsaugoti katilėlinę smėliabitę, svarbu išlaikyti tradicinį ir mažai intensyvų žemės naudojimą bei užtikrinti, kad tinkamos buveinės išliktų nepakitusios.
UICN kategorija: EN – grėsmingos būklės (liet. EN) taksonai
