🦩 Juodoji žuvėdra (lot. Chlidonias niger, angl. Black Tern, vok. Trauerseeschwalbe) – žuvėdrinių (lot. Sternidae) šeimos sėjikinis paukštis (lot. Charadriiformes), kurią 1758 m. atrado ir aprašė Karlas Linėjus (Linnaeus).
Į Lietuvos raudonąją knygą juodoji žuvėdra įrašyta 2003 m. ir nuo 2003 m. buvo priskirta 3 (R) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, juodoji žuvėdra priskirta LC kategorijai. Iki šiol, juodoji žuvėdra saugoma ir yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Juodoji žuvėdra nedidelė žuvėdra, mažesnė už upinę žuvėdrą, bet šiek tiek didesnė už mažąją žuvėdrą. Suaugę paukščiai turi juodą galvą, priekinę ir apatinę kūno dalis, taip pat juodą snapą. Nugara, sparnų viršus, uodega ir pauodegys yra pilki, pasparnės šviesios, o kojos rusvai raudonos.
Peri stovinčio vandens telkinių pakraščiuose arba upių užutekiuose, kur gausu vandens augalijos, ypač alijošinių aštrių sąžalynų. Perėjimo metu dažniausiai sudaro kolonijas, neretai įsikuria ant plaukiojančių augalų salelių. Lizdus krauna iš augalų dalių, deda 1–4 margus kiaušinius. Inkubacija trunka 21–24 dienas. Jaunikliai pradeda skraidyti sulaukę 3 savaičių. Per metus išveda 1 vadą.
🐾 Maloniai prašome informuoti apie galimai pastebėtą rūšį, nurodant tikslią radimo vietą bei datą el. paštu:
Minta įvairiais bestuburiais ir smulkiomis žuvimis, kurias gaudo skraidydamos virš vandens telkinių arba tupėdamos ant augalų.
2019 m. juodosios žuvėdros populiacija Lietuvoje buvo vertinama 3000–6000 perinčių porų. Tuo metu stebėtas nežymus rūšies gausėjimas, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje rūšiai būdingi dideli populiacijos svyravimai. Juodųjų žuvėdrų gausą lemia hidrologinio režimo pokyčiai, kurie gali smarkiai paveikti perėjimo sėkmingumą. 2007 m. šalyje buvo registruotos 2000–4000 perinčių porų. 2000–2003 m. tyrimai parodė, kad Nemuno deltoje perėjo apie 500 porų, Senrusnės ir Sennemunės, Biržulio bei Čedaso ežeruose – po 80 porų, Kazimieravo ežere – 50 porų. Po 30–40 porų aptikta Smalvos hidrografiniame draustinyje, Žuvinto rezervate, Sartų regioniniame parke, Arvydų bei Birvėtos žuvininkystės tvenkiniuose, Dumblio, Metelio, Obelijos ežeruose. Kitose vietose dažniausiai peri ne didesnės nei 10 porų kolonijos.
Juodoji žuvėdra yra plačiai paplitusi rūšis, perinti Eurazijoje ir Šiaurės Amerikoje. Eurazijoje jos arealas driekiasi nuo Prancūzijos ir Ispanijos vakaruose iki Vakarų Mongolijos rytuose, o šiaurinė paplitimo riba siekia Onegos ežerą. Vakarinėje ir pietinėje Europos dalyje rūšies paplitimas yra fragmentiškas. Juodoji žuvėdra yra tolimoji migrantė – Europoje perintys paukščiai žiemoja palei vakarinę Afrikos pakrantę, nuo Senegalo šiaurėje iki Pietų Afrikos pietuose.
Lietuvoje juodoji žuvėdra paplitusi visoje šalyje, tačiau jos paplitimas fragmentiškas, priklausantis nuo tinkamų buveinių vidaus vandens telkiniuose. Dažniausiai ji įsikuria žuvininkystės ūkiuose, užželiančiuose ežeruose, dažnesnė Nemuno deltoje, Nemuno senvagėse bei Rytų, Pietryčių ir Pietų Lietuvoje.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Pagrindinės grėsmės juodajai žuvėdrai yra hidrologinio režimo pokyčiai vandens telkiniuose, kuriuose ji peri. Net ir nedideli šių buveinių pakitimai gali lemti didelius populiacijos svyravimus. Be to, neigiamą įtaką perėjimo sėkmingumui daro plėšrūnai ir trikdymas kolonijose. Efektyvios apsaugos priemonės būtų plėšrūnų populiacijos reguliavimas ir trikdymo ribojimas perėjimo laikotarpiu.
UICN kategorija: LC - nekeliantys susirūpinimo taksonai
