🦅 Pievinė lingė (lot. Circus pygargus, angl. Montagu's Harrier, vok. Wiesenweihe) – vanaginių (lot. Accipitridae) šeimos vanaginis paukštis (lot. Accipitriformes), kurią 1758 m. atrado ir aprašė Karlas Linėjus (Linnaeus).
Į Lietuvos raudonąją knygą pievinė lingė įrašyta 1976 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirta 3 (R) kategorijai. Kiek vėliau, nuo 2007 m., pievinė lingė priskirta 2 (V) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, pievinė lingė priskirta VU kategorijai. Iki šiol, pievinė lingė saugoma ir yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Pievinė lingė yra vidutinio dydžio plėšrusis paukštis, mažesnis už javinę lingę. Kaip ir pastaroji, ji yra šviesiai pilka su juodomis plasnojamosiomis plunksnomis, tačiau išsiskiria tamsia juostele sparnų viršuje, juostuota sparnų apačia ir rudomis dėmelėmis ant pilvo. Snapas ir nagai juodi, vaškinė, kojos ir rainelė geltonos. Jauniklių pūkai trumpi, balsvai rusvi. Patinai sveria nuo 227 iki 305 gramų.
Pievinės lingės dažniausiai peri poromis, tačiau pasitaiko atvejų, kai vienas patinas sudaro poras su dviem patelėmis. Lizdus krauna ant žemės iš žolių. Peri paprastai pavieniui, tačiau tinkamose buveinėse gali perėti nedidelėmis grupėmis. Į perėjimo vietas parskrenda balandžio antrojoje pusėje. Veda 1 vadą per metus. Deda 3–5 kiaušinius, kuriuos peri patelė apie 30 dienų. Jauniklius augina 35–40 dienų, o dar porą savaičių po išskridimo juos prižiūri suaugę paukščiai.
🐾 Maloniai prašome informuoti apie galimai pastebėtą rūšį, nurodant tikslią radimo vietą bei datą el. paštu:
Didelę dalį pievinės lingės maistinio raciono sudaro smulkūs žvirbliniai paukščiai, graužikai, taip pat driežai. Medžioja 5–20 m aukštyje, dažniausiai pelkėse, prie vandens telkinių, rečiau – laukuose ar ganyklose. Grobį nusineša į saugią vietą, sudrasko ir praryja gabalais. Rudens migracija prasideda rugsėjį, tačiau pavieniai paukščiai gali būti matomi dar ir spalio mėnesį.
2019 m. pievinės lingės populiacija Lietuvoje buvo vertinama 300–400 perinčių patelių, o bendras suaugusių paukščių skaičius siekė apie 600–800 individų. Esant palankioms sąlygoms, patinų skaičius populiacijoje yra panašus arba mažesnis nei patelių. Tiesioginiai stebėjimai rodo, kad kai kuriose teritorijose perinčių porų yra sumažėję.
2007 m. populiacija šalyje buvo vertinama 200–300 perinčių porų. XX a. pradžioje perintys paukščiai buvo aptikti tik ties Žuvintu ir kitur Alytaus apskrityje, vėliau jų rasta Čepkelių ir Žuvinto rezervatuose. Pastaraisiais metais populiacija didėjo, vis dažniau buvo aptinkamos naujos perėjimo vietos. Didesnės populiacijos susitelkusios ties Žuvintu, Radviliškio rajone ir Nemuno deltoje.
Pievinė lingė Eurazijoje paplitusi nuo Atlanto vandenyno vakaruose iki Altajaus kalnų rytuose. Šiaurinė arealo riba eina per pietų Švediją, Estiją, Maskvos sritį, Tiumenę, Krasnojarską, pietinė – per Tian Šanį, Zeravšano baseiną, Iraną, Užkaukazę, Turkiją, Viduržemio jūros pakrantę. Taip pat gyvena Šiaurės Vakarų Afrikoje. Paukštis žiemoja Rytų ir Centrinėje Afrikoje bei Indijoje.
Pievinė lingė peri Žuvinto, Čepkelių pelkėse, prie Amalvo ežero, stebėta prie Merkio upės, netoli Giedraičių, prie Didžiulio, Biržulio ežerų, Nemuno deltoje, Praviršulio draustinyje. Į Lietuvą atskrenda kovo pradžioje, išskrenda rugsėjo pabaigoje. Migruoja pavieniui.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Pievinės lingės populiacijai nepalankus intensyvus žemės ūkis, kuris mažina mitybai tinkamų plotų kiekį bei sumažina grobio gausą. Dėl žemės ūkio darbų gali būti sunaikinti ir ant žemės sukurti lizdai, pavyzdžiui, šienavimo metu, todėl tai viena iš svarbiausių grėsmių šiai rūšiai.
UICN kategorija: VU - pažeidžiami taksonai
Buvusi kategorija: 2 (V) - pažeidžiamos rūšys, kurių populiacijų skaičius ir individų gausumas populiacijose sparčiai mažėja
