🦆 Juodakaklis naras (lot. Gavia arctica, angl. Arctic Loon, Black-throated Loon, vok. Prachttaucher) – narinių (lot. Gaviidae) šeimos nariniai paukštis (lot. Gaviiformes), kurį 1758 m. atrado ir aprašė Karlas Linėjus (Linnaeus).
Į Lietuvos raudonąją knygą juodakaklis naras įrašytas 1981 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirtas 1 (E) kategorijai. Kiek vėliau, nuo 2000 m., juodakaklis naras priskirtas 0 (Ex) kategorijai, o nuo 2003 m. – 1 (E) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, juodakaklis naras priskirtas CR kategorijai. Iki šiol, juodakaklis naras saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Juodakaklis naras – stambus vandens paukštis, šio paukščio apdaras perėjimo laikotarpiu yra itin kontrastingas – vyrauja juoda spalva, nugaroje ir kūno šonuose išmarginta baltomis dėmėmis, krūtinėje ir kaklo šonuose matomi smulkūs balti dryželiai. Kaklo priekis juodas, galva, sprandas ir kaklo užpakalinė pusė tamsiai pilkos spalvos. Snapas ir akys juodi. Žiemą paukščio apdaras tampa ne tokio ryškaus kontrasto – vyrauja pilka spalva, smakras, kaklo priekis, kūno apačia ir šonai šviesesni. Patino ir patelės išvaizda nesiskiria.
Juodakaklis naras peri švariuose, skaidriuose ežeruose, kuriuose yra nedidelių salelių arba augalų dalių sąnašų, tinkamų lizdui. Lizdus krauna labai arti vandens telkinio pakraščio, kadangi sausumoje yra nerangus ir sunkiai juda. Dėtyje dažniausiai būna 2 kiaušiniai, kuriuos peri 25–29 dienas. Išsiritę jaunikliai po dienos palieka lizdą ir tėvai juos prižiūri 60–70 dienų.
Maloniai prašome informuoti apie galimai pastebėtą rūšį, nurodant tikslią radimo vietą bei datą el. paštu:
Nepamirškite prisegti nuotraukų ar video, iš anksto dėkojame ir nuostabios gamtos!
Šis paukštis yra tipiškas ichtiofagas – pagrindinis jo maistas yra žuvys, kurias persekioja po vandeniu, tačiau racioną papildo ir įvairiais bestuburiais. Taip pat lesa vėžius, o jūroje minta smulkiais vėžiukais – krevetėmis.
Juodakaklis naras yra artimasis migrantas. Lietuvoje žiemojančios populiacijos sudarytos iš šiauriniuose Europos regionuose perinčių paukščių, kurie negausiai apsistoja Baltijos jūros priekrantėje.
Kasmet randama tik pavienių perinčių porų ne daugiau kaip dešimtyje šalies ežerų. 2013 m. perinti populiacija buvo vertinama 7–15 porų, pastarąjį dešimtmetį ji gana stabili. 2007 m. šalies populiacija buvo įvertinta 8–10 perinčių porų, kurios reguliariai veisėsi Ignalinos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose. Kitur perinčių porų buvo užfiksuota tik kelis kartus: Žuvinto ežere peri 1986–1992 m., Simno ežere – 1986 m., tuo pačiu metu buvo aptikti paukščiai Platelių ir Molėtų rajonų ežeruose. Populiacijos dydį riboja tai, kad Lietuva yra pietinėje rūšies arealo riboje.
Juodakaklis naras paplitęs visoje šiaurinėje Eurazijos dalyje nuo Arkties vandenyno krantų šiaurėje iki Škotijos, Pietų Skandinavijos, Lietuvos, šiaurinės Baltarusijos, Kazachijos ir Mongolijos šiaurės pietuose. Taip pat peri Aliaskos vakaruose. Žiemoti migruoja į seklius jūrinius vandenis, nors rečiau apsistoja ir gėluosiuose vandenyse.
Lietuvoje juodakaklis naras aptinkamas veisimosi, migracijos ir žiemojimo laikotarpiais. Reguliariai peri tik Rytų Lietuvos ežeruose. Žiemoja Baltijos jūros priekrantėje, o migracijų metu užfiksuojamas ir didesniuose vidaus vandenyse įvairiuose šalies regionuose.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Juodakaklis naras jautriai reaguoja į trikdymą, todėl perinčios poros įsikuria tik nuošaliose ežerų vietose, kurių vis mažėja dėl intensyvėjančio jų lankymo. Neigiamą poveikį perėjimo sėkmingumui daro ir plėšrūnai – ypač varninių paukščių populiacija, kurią būtina reguliuoti. Žiemojantys paukščiai dažnai žūsta įsipainioję į žvejų tinklus.
UICN kategorija: CR - kritiškai grėsmingos būklės taksonai
Buvusi kategorija: 1 (E) - išnykstančios rūšys, kurios yra ties išnykimo riba ir kurias galima išsaugoti tik naudojant specialias apsaugos priemones
