🐤 Kuoduotasis vieversys arba paprastasis kuoduotasis vieversys (lot. Galerida cristata, angl. Crested Lark, Maghreb Lark, vok. Haubenlerche) – vieversinių (lot. Alaudidae) šeimos žvirblinis paukštis (lot. Passeriformes), kurį 1758 m. atrado ir aprašė Karlas Linėjus (Linnaeus).
Į Lietuvos raudonąją knygą kuoduotasis vieversys įrašytas 1989 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirtas 1 (E) kategorijai. Kiek vėliau, nuo 2000 m., kuoduotasis vieversys priskirtas 0 (Ex) kategorijai. Iš Lietuvos raudonosios knygos kuoduotasis vieversys buvo išbrauktas 2019 metais.
Kuoduotasis vieversys yra maždaug dirvinio vieversio dydžio. Patino ir patelės kūno viršutinė pusė pilkšvai rusva su išilginėmis plačiomis tamsiomis dėmėmis. Ant galvos yra aukštas, smailus kuodukas. Vairuojamosios plunksnos rusvos. Kūno apatinė pusė balsva, krūtinė dėmėta. Snapas ir kojos blyškiai rudos. Rainelė ruda. Jaunikliai margi, rusvai pilki, nugara išmarginta baltomis ir juodomis dėmėmis. Išsirita apaugę ilgais, balsvai rusvais pūkais. Žiotys geltonos, su oranžiniu atspalviu.
Anksčiau gyveno tik pietinių kraštų stepėse, tačiau, arealui pasistūmus į šiaurę, prisitaikė prie savotiško biotopo. Veisimosi periodu mėgsta iš dalies urbanizuotą kraštovaizdį. Laikosi atviruose plotuose – ant vejų, kelių sankryžose. Žiemą galima pamatyti miestuose, miesteliuose prie kelių, takų, žmonių dažnai lankomose vietose. Aktyvus tik šviesiuoju paros metu, nėra geras skrajūnas, todėl didžiąją laiko dalį bėgioja žeme. Mėgsta tupėti ant akmenų, stulpų, tvorų, kartais ant daugiaaukščių pastatų stogų.
Sėslus paukštis. Manoma, kad poros stabilios išlieka net žiemą. Nevengia žmogaus. Giesmė maloni, tylesnė ir įmantresnė nei dirvinio vieversio. Gieda tupėdamas ant žemės, rečiau – skrisdamas.
Lizdą suka abu porelės nariai iš žolių stiebelių ir lapelių. Gūžtą iškloja smulkesne žole, kartais plaukais. Dėtyje būna maždaug 5 pilkšvi, rudo atspalvio kiaušiniai su įvairių spalvų dėmelėmis. Peri apie 12 dienų. Jaunikliai lizdą palieka 10 dienų amžiaus. Palikuoniais rūpinasi abu poros nariai. Per metus išveda 2 vadas.
🐾 Maloniai prašome informuoti apie galimai pastebėtą rūšį, nurodant tikslią radimo vietą bei datą el. paštu:
Minta vabzdžiais, žolių sėklomis ir žaliosiomis dalimis. Mėgsta lankytis sąvartynuose.
Nors pastaruosius 20 m. duomenų apie šios rūšies perėjimą Lietuvoje nėra, dar tikėtina aptikti negausiai išlikusius paukščius. 2007 m. šalies populiacija buvo vertinama 0–10 perinčių porų.
Kuoduotasis vieversys paplitęs Eurazijoje – jo arealas driekiasi nuo Atlanto iki Šiaurės Rytų Kinijos. Šiaurinė riba siekia pietinę Švediją, Volgos vidurupį ir Mongolijos Altajų, o pietinė tęsiasi iki Vidurio Kinijos, Indostano pusiasalio ir Viduržemio jūros pakrančių bei Šiaurės Afrikos.
XX a. pradžioje Lietuvoje kuoduotasis vieversys perėjo daugelyje miestų ir miestelių. 1970–1980 m. paukščiai dar buvo rasti Kaune, Alytuje, Klaipėdoje, Merkinėje, Kazlų Rūdoje, Šilutės r. Rūšis laikoma išnykusia, nes perinti neberandama jau daugiau nei 20 m. Paskutinė perėjusi pora registruota 1986 m. Alytaus priemiestyje. Pavieniai paukščiai pastaruosius 10 m. buvo aptikti Švenčionėliuose, Kėdainiuose, Kazlų Rūdos ir Palangos apylinkėse.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Populiacijos būklę lemiantys veiksniai nėra žinomi. Rūšis nyksta paplitimo arealo pakraštyje. Tikėtina, kad šaltos žiemos buvo papildomas neigiamas veiksnys.
