🦅 Startsakalis arba paprastasis startsakalis (lot. Falco columbarius, angl. Merlin, vok. Merlin) – sakalinių (lot. Falconidae) šeimos sakalinis paukštis (lot. Falconiformes), kurį 1758 m. atrado ir aprašė Karlas Linėjus (Linnaeus).
Į Lietuvos raudonąją knygą startsakalis įrašytas 1989 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirtas 1 (E) kategorijai. Kiek vėliau, nuo 2000 m., startsakalis priskirtas 0 (Ex) kategorijai, o nuo 2003 m. – 1 (E) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, startsakalis priskirtas EN kategorijai. Iki šiol, startsakalis saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Startsakalis yra trumpas, kresnas, turi gana trumpus sparnus. Patiną lengviausia atpažinti pagal tamsią juostą uodegos gale. Jo kūno viršus yra melsvai pilkas su išilginiais dryžiais, kakta ir skruostai balzgani, o sprandas ryškiai rudas. Plasnojamosios plunksnos juosvos su baltomis skersinėmis dėmėmis. Uodega dryžuota, jos gale – tamsi juosta su šviesiu kraštu. Kūno apačia balsva, ant krūtinės ir pilvo – pailgos juosvos dėmės. Snapas melsvas, vaškinė geltona, o kojos ryškiai geltonos su juodais nagais.
Patelės kūno viršus rusvas su šviesiomis pilkomis dėmėmis, pakaušis šviesiai rudas, kakta balsva. Kūno apačia rusvai balta, išilgai dėmėta. Jaunikliai išvaizda panašūs į patelę, bet jų viršus yra dar rudesnis.
Lietuvoje šie paukščiai aptinkami ištisus metus. Dažniausiai gyvena didelėse aukštapelkėse ir durpynuose, nors gali įsikurti ir agrariniame kraštovaizdyje. Lizdų patys nekrauna, užima senus varninių paukščių lizdus. Lietuvoje perėjimo atvejai fiksuoti tik pušyse. Patelė sudeda 3–6 kiaušinius, kuriuos peri apie mėnesį. Jaunikliai lizde būna 27–32 dienas, o palikus lizdą dar bent 2 savaites juos prižiūri suaugę paukščiai.
🐾 Maloniai prašome informuoti apie galimai pastebėtą rūšį, nurodant tikslią radimo vietą bei datą el. paštu:
Startsakaliai dažniausiai medžioja dirvinius vieversius, margasparnes musinukes, kalviukus, devynbalses, kikilius ir čiurlius. Grobio ieško kelių kilometrų atstumu nuo lizdo – pamiškėse, laukuose ir pelkėse. Ilgiausia užfiksuota gyvenimo trukmė laisvėje – apie 13 metų.
2019 m. Lietuvoje buvo aptikta ne daugiau kaip 10 perinčių porų. 2007 m. populiacija buvo vertinama 5–10 perinčių porų. Nors nuolatinės perėjimo vietos nėra žinomos, rūšis reguliariai stebėta Rytų Lietuvoje. Pavienės poros galėjo perėti ir kituose regionuose, ypač šalia didesnių pelkių. Nedidelį populiacijos dydį lemia tai, kad Lietuva yra rūšies arealo pakraštyje.
Startsakalis dažniausiai sutinkamas rytinėje ir pietinėje šalies dalyje. Eurazijoje ši rūšis paplitusi nuo Norvegijos vakaruose iki Beringo jūros rytuose, o pietinė arealo riba kerta Baltarusiją ir Kazachiją. Lietuva yra pietvakariniame rūšies arealo pakraštyje, todėl čia startsakalių populiacija nėra gausi.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Pagrindinė grėsmė startsakalių populiacijai – natūralių veisimosi buveinių sunaikinimas. Dėl pelkių sausinimo ir durpynų eksploatacijos prarandamos vietos, kuriose šie paukščiai galėtų perėti. Siekiant išsaugoti rūšį, svarbu išlaikyti pelkių ir durpynų ekosistemas bei riboti jų sausinimą.
UICN kategorija: EN – grėsmingos būklės (liet. EN) taksonai
Buvusi kategorija: 1 (E) - išnykstančios rūšys, kurios yra ties išnykimo riba ir kurias galima išsaugoti tik naudojant specialias apsaugos priemones
