🦉 Pelėdikė arba paprastoji pelėdikė (lot. Athene noctua, angl. Little Owl, vok. Steinkauz) – pelėdinių (lot. Strigidae) šeimos pelėdinis paukštis (lot. Strigiformes), kurią 1769 m. atrado ir aprašė Antonijus Skapoli (Scopoli).
Į Lietuvos raudonąją knygą pelėdikė įrašyta 1989 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirta 4 (I) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, pelėdikė priskirta CR kategorijai. Iki šiol, pelėdikė saugoma ir yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Pelėdikė yra viena mažiausių pelėdų rūšių, panaši į lututę, tačiau skiriasi išilginėmis dėmėmis galvos srityje, mažiau plunksnuotomis kojomis ir pertrauktu skruostų vainiku. Nugarinė pusė pilkai rusva, galva su išilginėmis šviesiomis dėmelėmis, o pečiai išmarginti apvaliomis baltomis dėmėmis. Plasnojamosios ir vairuojamosios plunksnos rudos su balsvu skersiniu raštu. Pilvinė pusė balta su rudomis išilginėmis dėmėmis. Skruostų diskas neištisinis, apačioje susilieja su kaklo plunksnomis ir yra balzganos spalvos. Kojos apaugusios retomis plunksnomis, pirštai padengti šereliais. Snapas gelsvas, nagai juodi, rainelė geltona. Jaunikliai išsirita apaugę tankiais, trumpais baltais pūkais.
Lytiškai subręsta pirmaisiais gyvenimo metais, o ilgiausia gyvenimo trukmė gali siekti 15 metų. Lietuvoje gali būti aptinkama ištisus metus. Skirtingai nei daugelis pelėdų, pelėdikė aktyvi ne tik naktį, bet ir dieną. Įsikuria atvirose teritorijose su senais medžiais, pastatais, dažniausiai gyvenvietėse, kaimuose ar prie sodybų. Lizdavietėms renkasi medžių uoksus, pastatų ertmes. Veisimosi sezonas prasideda balandžio mėnesį, gegužės pradžioje. Deda 3–6 baltus kiaušinius. Peri daugiausia patelė, inkubacija trunka 22–28 dienas. Perėti pradeda nebaigusi sudėti visos dėties. Patinas perėjimo metu maitina patelę. Jaunikliai lizde būna apie 35 dienas, o skraidyti pradeda būdami 38–46 dienų amžiaus. Netoli lizdaviečių laikosi dar 2–3 mėnesius prižiūrimi suaugusių paukščių.
🐾 Maloniai prašome informuoti apie galimai pastebėtą rūšį, nurodant tikslią radimo vietą bei datą el. paštu:
Minta vabzdžiais, bestuburiais gyvūnais, smulkiais ropliais, varliagyviais ir paukščiais. Grobį dažniausiai medžioja tykodama.
Iki 2019 m. per pastaruosius 2 dešimtmečius Lietuvoje registruota tik pavienių pelėdikės perėjimo atvejų. Suaugusių paukščių tinkamose buveinėse aptinkama įvairiuose rajonuose, o perinčių porų rasta Šilutės, Lazdijų, Marijampolės, Vilniaus ir Švenčionių rajonuose. Dėl nedidelio populiacijos dydžio tikslių duomenų nėra. 2007 m. rūšies populiacija Lietuvoje buvo vertinama 5–10 perinčių porų.
Pelėdikė paplitusi Eurazijoje, šiaurvakarinėje ir šiaurrytinėje Afrikoje. Jos arealas tęsiasi nuo Latvijos šiaurės vakaruose per Rusiją iki Japonijos jūros rytuose, pietuose siekia Nepalą ir Arabijos pusiasalį. Paplitusi Vakarų Europoje nuo Danijos iki Pirėnų pusiasalio, taip pat buvo introdukuota į Didžiąją Britaniją. Lietuva yra šios rūšies arealo šiaurvakarinėje dalyje, todėl pelėdikė čia peri labai retai.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Rūšis Lietuvoje reta dėl natūralių paplitimo priežasčių, todėl didelių grėsmių jai nėra nustatyta. Kitose šalyse, ypač Lietuvai artimame regione, pelėdikės žūva atšiauriomis žiemomis, jų lizdavietės naikinamos kertant senus medžius, o grobio gausa mažėja dėl intensyvėjančio žemės ūkio, kuris keičia rūšiai tinkamą kraštovaizdį.
UICN kategorija: CR - kritiškai grėsmingos būklės taksonai
Buvusi kategorija: 4 (I) - neapibrėžto statuso rūšys, kurių dėl duomenų stokos negalima įrašyti į kitas kategorijas
