🦆 Rudė arba paprastoji rudė (lot. Aythya nyroca, angl. Ferruginous Duck, Baer's Pochard, White-eyed Pochard, vok. Moorente) – antinių (lot. Anatidae) šeimos žąsinis paukštis (lot. Anseriformes), kurią 1770 m. atrado ir aprašė Johanas Giuldenštadas (Güldenstädt).
Į Lietuvos raudonąją knygą rudė įrašyta 1989 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirta 4 (I) kategorijai. Kiek vėliau, nuo 2000 m., rudė priskirta 0 (Ex) kategorijai, o nuo 2003 m. – 1 (E) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, rudė priskirta CR kategorijai. Iki šiol, rudė saugoma ir yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Rudė yra mažiausia iš nardančiųjų ančių rūšių, jos kūnas yra trumpas, suplotas ir masyvus. Lengvai atpažįstama iš ryškiai rudos galvos. Patinas išsiskiria ryškiai ruda galva ir kaklu, kurio apatinėje dalyje yra tamsesnė žiedinė juosta. Nugara ir pečiai juodai rudi su žalsvu atspalviu, o sparnų veidrodėlis baltas su juodai ruda juostele. Pagurklis ir krūtinė yra rudos, su violetiniu atspalviu, kūno šonai – ryškiai rudi. Pilvo vidurinė dalis ir pauodegys balti, kita pilvo dalis rusva su smulkiais taškeliais. Snapas melsvai juosvas, kojos taip pat melsvos su juodomis plėvėmis, rainelė balta. Patelė yra blankesnių spalvų, jos pagurklis, krūtinės priekinė dalis ir šonai yra ryškiai rudi, o pilvas – pilkšvas.
Jaunikliai atrodo panašūs į patelę, bet jų spalvos yra dar švelnesnės. Pūkinio apdaro viršutinė pusė yra ruda, o apatinė – geltona, su šviesiomis dėmėmis prie sparnų.
Rudė dažniausiai peri eutrofiniuose ežeruose, žuvininkystės tvenkiniuose, paežerių žemapelkėse. Ji renkasi užpelkėjusius nendrynų ir švendrynų sąžalynus, ypač kaimynystėje su maurabragių ir plūdžių bendrijomis. Lizdus krauna arti vandens – viksvų kupstuose, pievų žole apaugusiose salose ar kinėse. Pirmieji paukščiai parskrenda kovo pabaigoje. Kiaušinius patelės pradeda dėti nuo gegužės vidurio. Dėtyje dažniausiai būna nuo 7 iki 12 kiaušinių. Patelė peri 25–28 dienas ir pati vedžioja jauniklius. Ančiukai ritasi birželio pabaigoje–liepos pradžioje, o skraidyti pradeda būdami dviejų mėnesių amžiaus. Rudės migracija prasideda rugsėjo pabaigoje, bet pavieniai paukščiai gali pasilikti iki lapkričio pradžios.
🐾 Maloniai prašome informuoti apie galimai pastebėtą rūšį, nurodant tikslią radimo vietą bei datą el. paštu:
Ši rūšis minta beveik išskirtinai vandens augalais. Jų racioną sudaro maurabragiai, plūdenos, nerčių lapai, alijošiniai aštriai, taip pat jų sėklos, šaknelės. Kartais rudės lesa ir vandens vabzdžius, jų lervas, moliuskus ar vėžiagyvius. Maitinasi tik vandenyje, aktyvios tiek dieną, tiek naktį.
2019 m. Lietuvoje perėjo apie 10 porų. XX a. pradžioje Žuvinto ežere ši rūšis buvo gausi – 1920–1935 m. ten perėjo 15–20 porų, tačiau vėliau jų skaičius smarkiai sumažėjo, ir iki devintojo dešimtmečio rudės čia išnyko. 1966–1985 m. buvo registruojamos 3–8 poros. Metelio ir Obelijos ežeruose 1983–1986 m. perėjo 8 poros, iki 2014 m. ten išliko vos 2–3 poros. Kitur peri tik pavienės poros, rūšis jau išnykusi Simno ir Žaltyčio ežeruose, Kauno mariose ir Nemuno deltoje.
2007 m. Lietuvoje galėjo perėti ne daugiau kaip 10–30 porų. Daugiausiai (7–8 poros) peri Metelio ir Obelijos ežeruose. Kelios poros galėjo perėti Kauno marių rytiniame pakraštyje, o pavienės – įvairiuose žuvininkystės tvenkiniuose ar Nemuno deltoje.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Rudžių populiacijai didžiausią grėsmę kelia nykstantys mitybai svarbūs augalai ir su jais susiję bestuburiai gyvūnai. Perėjimo vietos apauga tankiais nendrynais, trukdančiais paukščiams lizduoti. Dėtis dažnai sunaikina pilkosios varnos, jaunikliai žūsta statomuosiuose tinkluose. Siekiant išsaugoti šią rūšį, būtina riboti trąšų patekimą į vandens telkinius, fragmentuoti nendrynus, neplaukioti valtimis ir nestatyti tinklų perėjimo bei jauniklių vedžiojimo vietose, taip pat reguliuoti varninių paukščių skaičių.
UICN kategorija: CR - kritiškai grėsmingos būklės taksonai
Buvusi kategorija: 1 (E) - išnykstančios rūšys, kurios yra ties išnykimo riba ir kurias galima išsaugoti tik naudojant specialias apsaugos priemones
