🦉 Liepsnotoji pelėda arba paprastoji liepsnotoji pelėda (lot. Tyto alba, angl. Common Barn-owl, Western Barn Owl, vok. Schleiereule) – liepsnotųjų pelėdų (lot. Tytonidae) šeimos pelėdinis paukštis (lot. Strigiformes), kurią 1769 m. atrado ir aprašė Antonijus Skapoli (Scopoli).
Į Lietuvos raudonąją knygą liepsnotoji pelėda įrašyta 1989 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirta 3 (R) kategorijai. Kiek vėliau, nuo 2000 m., liepsnotoji pelėda priskirta 4 (I) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, liepsnotoji pelėda priskirta CR kategorijai. Iki šiol, liepsnotoji pelėda saugoma ir yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Liepsnotoji pelėda yra vidutinio dydžio paukštis. Kūno ilgis siekia 33–39 cm, o išskėsti sparnai gali būti 80–95 cm. Svoris svyruoja nuo 290 iki 460 g. Patelės yra šiek tiek stambesnės už patinėlius tiek dydžiu, tiek svoriu. Iš kitų pelėdų ši rūšis išsiskiria širdies formos baltais, truputį dėmėtais skruostais. Nugarėlė ir sparnai yra tamsiai geltonos spalvos, o papilvė ryškiai balta. Snapas silpnas, kojos ilgos.
Liepsnotoji pelėda lytiškai subręsta pirmaisiais gyvenimo metais. Tai sėsli rūšis, Lietuvoje aptinkama ištisus metus. Ji dažniausiai įsikuria miestuose, gyvenvietėse, sodybose, peri įvairių pastatų ertmėse, pavyzdžiui, fermose, ūkiniuose pastatuose ar bažnyčiose. Deda 3–6 baltus kiaušinius. Peri tik patelė, inkubacija trunka 30–35 dienas. Tuo metu patinas aprūpina ją maistu. Jaunikliai lizde išbūna apie 50–60 dienų, po to dar kurį laiką laikosi netoli lizdaviečių, tačiau netrukus yra išvejami suaugusių paukščių.
🐾 Maloniai prašome informuoti apie galimai pastebėtą rūšį, nurodant tikslią radimo vietą bei datą el. paštu:
Minta daugiausia smulkiais žinduoliais, ypač graužikais. Taip pat gali grobti varliagyvius, vabzdžius, driežus ir smulkius paukščius. Gamtoje šios pelėdos išgyvena nuo 5 iki 10 metų, nors kai kuriais atvejais gali sulaukti net 21 metų.
2019 m. liepsnotoji pelėda dažniau buvo aptinkama Pietvakarių Lietuvoje, tačiau pavieniai individai stebėti ir Vidurio bei Vakarų Lietuvoje. Dažniausiai aptinkami suaugę paukščiai veisimosi buveinėse arba netrukus po perėjimo laikotarpio. 2012–2014 m. Vilkaviškio r. užfiksuotos 5 vietos, kuriose tikėtinas reguliarus perėjimas. Pagal stebėtus paukščius, jų veiklos pėdsakus ir negyvų individų aptikimą šaltomis žiemomis, 2019 m. populiacija Lietuvoje buvo įvertinta 30–50 porų. 2007 m. ji buvo vertinama 30–70 perinčių porų.
Liepsnotoji pelėda plačiai paplitusi ir gyvenanti Šiaurės Amerikoje, Pietų Amerikoje, Afrikoje, Australijoje, Pietų ir Pietryčių Azijoje bei Europoje. Europoje jos arealas tęsiasi nuo Didžiosios Britanijos šiaurės vakaruose per Daniją, Latviją iki Baltarusijos rytinės dalies. Rytinė arealo riba kerta vakarinę Ukrainos dalį, o pietuose rūšis aptinkama Balkanų, Apeninų ir Pirėnų pusiasaliuose.
Lietuva yra šios rūšies paplitimo šiaurrytiniame pakraštyje, todėl liepsnotoji pelėda mūsų šalyje peri labai retai.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Liepsnotoji pelėda Lietuvoje reta dėl natūralių paplitimo priežasčių, todėl kol kas tiesioginių grėsmių mūsų šalyje nėra nustatyta. Tačiau kitose šalyse, esančiose netoli Lietuvos, ši rūšis dažnai kenčia nuo atšiaurių žiemų, nes yra būdinga šiltesnio klimato regionams. Intensyvėjantis žemės ūkis lemia tipiškų maitinimosi buveinių nykimą, o senų pastatų renovacija ir griovimas mažina vietų, tinkamų perėjimui, skaičių.
UICN kategorija: CR - kritiškai grėsmingos būklės taksonai
Buvusi kategorija: 4 (I) - neapibrėžto statuso rūšys, kurių dėl duomenų stokos negalima įrašyti į kitas kategorijas
