🦩 Stulgys arba paprastasis stulgys, dubeltas (lot. Gallinago media, angl. Great Snipe, vok. Doppelschnepfe) – tilvikinių (lot. Scolopacidae) šeimos sėjikinis paukštis (lot. Charadriiformes), kurį 1787 m. atrado ir aprašė Džonas Lathamas (Latham).
Į Lietuvos raudonąją knygą stulgys įrašytas 1989 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirtas 1 (E) kategorijai. Kiek vėliau, nuo 2000 m., stulgys priskirtas 0 (Ex) kategorijai, o nuo 2003 m. – 1 (E) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, stulgys priskirtas EN kategorijai. Iki šiol, stulgys saugomas ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Stulgys išvaizda labai panašus į perkūno oželį, tačiau skiriasi intensyvesniu apatinės kūno dalies margumu. Krūtinės šonai ir pilvas padengti skersinėmis dėmelėmis, uodegos šonai yra balti. Snapas trumpas, bet platus. Kūno ilgis siekia iki 28 cm, o svoris – nuo 62 iki 74 g. Viena ryškiausių ypatybių – garsus tarškantis tuoktuvinis balsas, girdimas prieblandoje ar nakties metu, kuomet patinai aktyviai tuoktuvėse.
Šis paukštis peri šlapiose, dažnai užpelkėjusiose viksvinėse užliejamosiose pievose. Sausesnėse atvirose salose ar žemapelkėse, durpynuose pasitaiko rečiau. Būdingas poligaminis gyvenimo būdas. Į Lietuvą sugrįžta balandžio pabaigoje, o gegužę patinai telkiasi tuokvietėse, kurios būna sausesnėse šlapžemių vietose. Patelės peri netoliese. Lizdas – negili duobutė ant žemės, negausiai išklota žole. Dažniausiai dėtyje būna 4 pilki ar gelsvi kiaušiniai, kuriuos patelė peri 22–24 dienas. Veda 1 vadą per metus. Jaunikliai savarankiškai skraidyti pradeda būdami 21–28 dienų amžiaus.
🐾 Maloniai prašome informuoti apie galimai pastebėtą rūšį, nurodant tikslią radimo vietą bei datą el. paštu:
Minta įvairiais bestuburiais gyvūnais, tarp kurių vyrauja sliekai. Taip pat gaudo vabzdžius ir jų lervas, moliuskus. Maisto ieško derlingose pievose ir dumblingose seklumose, varpydamas minkštą dirvą ar dumblą snapu arba rinkdamas grobį nuo paviršiaus. Rudeninė migracija prasideda rugpjūčio mėnesį.
Per pastaruosius dešimtmečius stebimas reikšmingas šios rūšies populiacijos mažėjimas – nuo 50 iki 70 procentų. 2013 m. tuokvietėse registruotų patinų skaičius siekė nuo 100 iki 150 individų. Didžioji dalis populiacijos telkiasi Nemuno žemupyje, o likę paukščiai stebimi Rytų Lietuvoje, ypač Svylos upės slėnyje ir Kretuono ežero apylinkėse. 2007 m. populiacija buvo vertinama nuo 200 iki 300 perinčių porų. Tuo metu gausiausios žinomos tuokvietės buvo Nemuno deltos užliejamose pievose, kur vienoje vietoje susirinkdavo iki keliolikos patinų. Manoma, kad šioje vietovėje peri apie 100 porų. Gausesnės tuokvietės aptiktos ir Svylos, Šetekšnos upių slėniuose, Kretuono ežero pakrančių pievose, kur stebėta iki 10 patinų.
Stulgys yra Eurazijoje paplitęs paukštis, kurio arealas driekiasi nuo Skandinavijos ir Baltijos šalių iki Jenisiejaus. Šiaurėje pasiekia Barenco ir Baltąją jūras bei Obės ir Jenisiejaus žemupius, o pietuose paplitęs iki Volgos žemupio, Karpatų priekalnių ir Lenkijos. Lietuvoje aptinkamas tik tam tikrose Nemuno žemupio ir Rytų Lietuvos vietose. XX a. pradžioje žinoma peravietė Katros upės slėnyje, tačiau pastarąjį dešimtmetį šioje teritorijoje stulgys aptinkamas vis rečiau. Atsitiktinai stebėtas Žuvinto apylinkėse ir pamaryje.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Pagrindinės grėsmės šiai rūšiai kyla dėl agrarinio kraštovaizdžio pokyčių – derlingos šlapios pievos yra suariamos arba nusausinamos, o ankstyvas šienavimas naikina perimvietes. Vietomis neigiamą poveikį daro užliejamų pievų ir žemapelkių užaugimas sumedėjusia augalija dėl apleistų plotų. Norint išsaugoti šią rūšį, būtina išlaikyti esamas pievas ir užtikrinti tinkamą jų naudojimą.
UICN kategorija: EN – grėsmingos būklės (liet. EN) taksonai
Buvusi kategorija: 1 (E) - išnykstančios rūšys, kurios yra ties išnykimo riba ir kurias galima išsaugoti tik naudojant specialias apsaugos priemones
