🦆 Šaukštasnapė antis (lot. Spatula clypeata, sin. Anas clypeata, angl. Northern Shoveler, vok. Löffelente) – antinių (lot. Anatidae) šeimos žąsinis paukštis (lot. Anseriformes), kurią 1758 m. atrado ir aprašė Karlas Linėjus (Linnaeus).
Į Lietuvos raudonąją knygą šaukštasnapė antis įrašyta 1989 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirta 3 (R) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, šaukštasnapė antis priskirta NT kategorijai. Iki šiol, šaukštasnapė antis saugoma ir yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Šaukštasnapė antis yra vidutinio dydžio vandens paukštis, lengvai atpažįstamas iš labai plataus snapo. Jos kūno ilgis siekia nuo 44 iki 52 cm, sparnų tarpugalis – nuo 73 iki 82 cm, o svoris gali svyruoti nuo 470 iki 1000 g. Patino galva ir kaklo dalis juodai žalia su metalo blizgesiu, apatinė kūno dalis, pagurklis, krūtinės priekis ir pečių plunksnos – baltos. Nugara ir antuodegis – juodi. Sparnų veidrodėlis ryškiai žalias, priekyje ir gale su baltomis juostelėmis. Snapas – juodas, kojos – oranžinės, rainelė – geltona arba raudonai oranžinė.
Patelės plunksnų margumas panašus į didžiosios anties, tačiau skiriasi melsvomis sparnų dengiamosiomis plunksnomis. Snapas – alyviškai rudas, kojos – juosvai oranžinės, rainelė – geltonai ruda. Patinas poilsio metu tampa panašus į patelę.
Jaunikliai išvaizda primena pateles, tačiau jų spalvos blankesnės. Pūkinis apdaras panašus į didžiosios anties.
Pavasarį šaukštasnapės antys būriais maitinasi apsemtose pievose. Intensyviai traukia balandžio mėnesį, išskrenda iki spalio pradžios. Peri netoli vandens telkinių, atvirose drėgnose pievose, ypač užliejamose teritorijose bei žemapelkėse, kuriose yra seklus vanduo su dumblingais krantais ir gausia dugno bei plūduriuojančia augalija. Lizdus krauna bekrūmėse salose. Veisimosi vietas riboja specializuotas mitybos būdas – smulkių organizmų filtravimas snapu. Kiaušinius masiškai deda balandžio ir gegužės sandūroje, dėtyje dažniausiai būna nuo 10 iki 12 kiaušinių, kurių svoris – po maždaug 40 gramų. Perėjimas trunka 23 dienas, o perinčios patelės dažniausiai lieka vienos, nes patinai palieka jas ir išskrenda šertis. Dauguma jauniklių ritasi gegužės ir birželio sandūroje. 50 dienų amžiaus jaunikliai jau skraido.
🐾 Maloniai prašome informuoti apie galimai pastebėtą rūšį, nurodant tikslią radimo vietą bei datą el. paštu:
Šaukštasnapė antis minta daugiausia gyvūninės kilmės maistu, įskaitant planktoninius vėžiagyvius, moliuskus ir vandens vabzdžių lėliukes. Kai trūksta gyvūninio maisto, lesa ir vandens augalus. Skirtingai nei daugelis kitų ančių, ji neskrenda maitintis į dirbamus laukus, maitinasi tik vandens telkiniuose.
2019 m. Lietuvos populiacija buvo santykinai stabili ir siekė apie 300 perinčių porų. 1999 m. daugiausia perėjo Nemuno ir pamario užliejamose pievose, kur jų buvo nuo 150 iki 200 porų, kai kur tankumas siekė iki 40–70 porų viename 100 ha. Tolesni populiacijos pokyčiai nėra aiškūs. Kretuono ežero salos 1963–1970 m. 10 porų populiacija sunyko, tačiau iki 10 porų perėjo gretimose Žemaitiškių ir Pervieniškių balose. Kitose vietose, taip pat daugybėje žuvininkystės ūkių ir Žuvinto rezervate, peri pavienės ar kelios poros. Rūšis tapo reta XX a. antroje pusėje, kai masiškai buvo nusausintos nedidelės pelkės ir ištiesti upeliai, dėl ko prarastos pavasarinio potvynio metu apsemiamos pievos. Naujos veisimosi vietos lokaliai susiformavo įrengus žuvininkystės tvenkinius. Didžiausias tankumas šiuo metu yra Nemuno žemupyje. Paskutinį dešimtmetį populiacija išliko stabili – 2007 m. ji buvo įvertinta nuo 150 iki 300 perinčių porų.
Šaukštasnapė antis yra Holarktinė rūšis, perinti borealinio, vidutinių platumų, viduržemio, stepių ir dykumų klimato juostose. Eurazijoje jos arealas tęsiasi nuo Atlanto vandenyno vakaruose iki Ramiojo vandenyno rytuose, šiaurėje pasiekia arktinius regionus, o pietuose driekiasi nuo Pietų Primorės iki Prancūzijos. Gausiausia šiaurinių ir vidutinių platumų regionuose, kitur pasiskirstymas fragmentiškas, priklausomas nuo pajūrio, upių ir ežerų užliejamų pievų geografijos. Lietuvoje šaukštasnapė antis peri sporadiškai, tankiausiai aptinkama Nemuno žemupyje ir pamaryje.
- ● 2007–2018 m. esama radavietė
- ○ 1962–2007 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- x 1992–2018 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- ◆ 1992–2018 m. užklystanti rūšis
- ● 1962–1992 m. esama radavietė
- ○ 1962–1992 m. buvusi radavietė (nepatikrinta)
- ┼ 1962–1992 m. išnykusi radavietė (patikrinta)
- /// 1962–1992 m. paplitimo sritis
Pagrindinės grėsmės šaukštasnapės anties populiacijai kyla dėl buveinių degradacijos. Nuo XX a. septintojo dešimtmečio, liovusis ganyti klampiose vietose arba jas nusausinus, tinkamų perėti vietų skaičius sumažėjo. Būtina apsaugoti potencialias buveines nuo nendrynų ir sumedėjusios augalijos plitimo arba jas atkurti. Taip pat svarbu riboti lankymąsi peravietėse balandžio–birželio pirmojoje pusėje.
UICN kategorija: NT – arti grėsmės esantys (liet. NT) taksonai
